Esu iš tų siaubo filmų gerbėjų, kurie juos žiūrėdami visą laiką prasėdi surietę kojas, susisupę į antklodę ir baisiõs scenos laukia beveik užsidengę pirštais akis. Taip jau yra, kad labai bijau, bet ir labai mėgstu pasišiurpinti. Bene didžiausią įspūdį man yra palikę pagal Stephen King romanus susukti mistiniai trileriai, todėl prieš porą metų knygyne pamačiusi naują knygos „Švytėjimas“ leidimą, čiupau daug negalvodama. Norėjau sužinoti, ar žodžiai, užrašyti popieriuje, gali taip stipriai sužadinti vaizduotę ir sukurti tokius ryškius vaizdinius galvoje, kad per nugarą eitų pagaugai. Ir sužinojau...

Džekas Torensas dėsto anglų kalbą Vermonto parengiamojoje mokykloje, tačiau yra atleidžiamas iš darbo kai praranda savitvardą ir pakelia ranką prieš moksleivį, supjausčiusį jo „vabalėlio“ (VW Beetle) padangas. Kitas jo nevaldomas įsiūčio proveržis daug skausmingesnis – pamatęs, kad mažametis sūnus Denis netyčia išliejo skardinę alaus ant jo pjesės rankraščio puslapių, stipriai sugriebia jį ir sulaužo ranką. Žmona Vendė dėl visko kaltina vyro pomėgį išgerti, nors jis neįžvelgia tame didelės problemos.

Senas Džeko sugėrovas Elbertas Šoklis parūpina jam prižiūrėtojo darbą ne sezono metu uždaromame viešbutyje „Panorama“. Viešbutis įsikūręs aukštai Kolorado kalnuose ir kai žiemą ten pradeda gausiai snigti, jis būna visiškai atkertamas nuo išorinio pasaulio. Džekas noriai sutinka, nes tai puiki galimybė užsidirbti šiek tiek pinigų, taip pataisyti šeimos finansinę padėtį ir proga ramiai užbaigti savo daug žadančią pjesę. Jam tereikėsią palėpėje spęsti spąstus žiurkėms, malksnomis perdengti dalį stogo vakarinėje pastato pusėje ir prižiūrėti seną dujinį katilą viešbučio rūsyje.

Žmona sutinka su šiuo pasiūlymu, tačiau jų penkerių metų sūnelis Denis labai nenori važiuoti. Jis apdovanotas nepaprastu gebėjimu, apie kurį nežino jo tėvai, vadinamu „švytėjimu“: labai susikaupęs jis gali skaityti kitų žmonių mintis ir matyti netolimą ateitį. Sapnuose jis vis mato vonios vaistinėlės veidrodyje raudonai išraitytą žodį SITRIM, kurio jis nesupranta, bet tai yra ne kas kita, kaip atvirkščiai užrašytas žodis MIRTIS. Taip pat vizijose jį kartais aplanko nematomas draugas Tonis, kuris perspėja jį dėl viešbutyje nutiksiančių baisių dalykų. Padėties tikrai nešvelnina faktas, kad praeityje paslaptingomis aplinkybėmis yra mirę keli viešbučio svečiai, o prieš Džeką viešbutyje dirbęs prižiūrėtojas Delbertas Greidis susirgo „lūšnos karštine“ (klaustrofobijos rūšis, atsirandanti ilgą laiką izoliacijoje kartu būnantiems žmonėms ir pasireiškianti dideliu priešiškumu tiems, su kuriais esi uždarytas), kirviu užkapojo savo dukreles, nušovė žmoną ir nusišovė pats.

Vis dėlto, šeima atvyksta į „Panoramą“. Čia juos pasitinka pagyvenęs juodaodis virtuvės šefas Dikas Halorenas. Geraširdis vyras iškart pajunta, kokias galias savyje slepia Denis, nes jis ir pats truputį „švyti“, ir per trumpą pažinties laiką tarp jų užsimezga ryšys. Po pokalbio su berniuku Halorenas išvyksta dirbti į žiemos kurortą saulėtoje Floridoje, „Panoramą“ palieka paskutiniai viešbučio svečiai ir personalas. Galiausiai Torensai lieka vieni.

Nuo šios akimirkos imi laukti atsitinkant ko nors negero, ir, iš tiesų, neilgai trukus „Panoramoje“ pradeda dėtis keisti dalykai. Taisydamas stogą, Džekas randa vapsvų lizdą, iš kurio sėkmingai išvijęs visas gyventojas, atiduoda džiaugtis savo sūneliui, tačiau naktį iš lizdo išlenda atgijusios vapsvos ir sugelia Denį. Dailiai iškarpyti gyvatvorių žvėrys, keičia savo buvimo vietą, kai į juos nežiūri. Mirusių viešbučio svečių vaiduokliai pasirodo tarsi tikri savo nužudymo vietose. O kur dar žaidimų aikštelės scena, kur Denis įlenda į apsnigtą tunelį ir tamsoje pajunta, kad yra ne vienas. Įtampa po truputėlį ima smaugti vis labiau ir veda mus link pasakojimo kulminacijos.

Denis netrukus supranta, jog visi šie antgamtiniai dalykai vyksta dėl jo. Viešbutis jaučia, kad berniukas „švyti“ ir nori jį pasiglemžti. Tačiau Denis nepasiduoda ir „Panorama“ nukreipia savo piktus kėslus į Džeką. Šis po truputį ima blogai jaustis, vis dažniau prisimena, kaip gera būdavo išlenkti taurelę, kažkur dingsta įkvėpimas rašyti, o žmona ir sūnus pradeda nenumaldomai erzinti. Emociškai nusilpusiam Džekui ima vaidentis. Kartą, po barnio su Vende, Džekas nueina į viešbučio barą, kuris, jo nuostabai, pilnas besilinksminančių žmonių. Ten, kur prieš tai buvo tuščios lentynos, dabar sustatyti alkoholinių gėrimų buteliai, o barmenas Loidas kviečia jį prisėsti ir išgerti.

Džekas prisigeria iki soties ir iš pradžių jaučiasi puikiai, tačiau netrukus jo viduje sukyla didžiulis pyktis ir jį užvaldo vienintelė mintis – nužudyti Vendę ir Denį. Jo sujauktas protas visai pakrinka ir jis tampa įsiūčio kupinu monstru. Iš kažkur atsiradusio Delberto Greidžio vaiduoklio skatinamas, Džekas užpuola Vendę su rokė (amerikietiškas kroketo variantas) kūjeliu. Tuo metu Floridoje, toli nuo Kolorado kalnų, Dikas Halorenas išgirsta Denio pagalbos šauksmą, kurį jis siunčia mintimis, ir skuba atgal į „Panoramą“.

Galiausiai viešbutyje užverda žūtbūtinis mūšis: Vendė kovoja dėl savo ir savo sūnelio gyvybės, pagaliau atvykęs Halorenas stengiasi juos apsaugoti, o Džekas iš tiesų bando išvyti savo vidinius demonus, kurie baigia nuvaryti visus į pražūtį. Trumpą prašviesėjimo akimirką Džekas vėl tampa savimi ir prisimena, jog jau seniai nebuvo nusileidęs į rūsį sumažinti katilo slėgio. Jis bėga ten, (bet)ir (ne)spėja laiku. Tikroji pabaiga telieka paslaptis, kurią atskleisite patys.

Ne veltui daugelis Stephen King romanų atsidūrė kino ekranuose. Savo kinematografišku rašymo stiliumi jis sukuria nepaprastai įtraukiantį siužetą, o įtikinami veikėjai yra jo paties asmenybės atspindžiai tam tikrais nelengvo gyvenimo tarpsniais. Bent taip teigia kritikai. Kai S. King buvo paklaustas, kodėl jis rašo knygas, jis atsakė: „Labai paprasta – esu tam sutvertas. Man tiesiog skirta kurti istorijas ir aš be galo mėgstu rašyti. Negaliu įsivaizduoti savęs darančio ką nors kita ir taip pat nedarančio to, ką dabar darau.“