Sakoma, kad tik geriausios knygos virsta filmais, arba, kad patys geriausi filmai sukurti knygų motyvais. Galbūt atsirastų žmonių, kurie tam paprieštarautų, tačiau man ši taisyklė beveik visada pasiteisina. Tai jau tapo kažkokia liga, nes, kai man patikusio filmo titruose pamatau, jog jo siužetas sukurtas pagal knygą, tiesiog privalau ją perskaityti arba mažų mažiausiai pasidomėti ja. Lygiai tas pats nutinka ir knygyne ar bibliotekoje – pasičiumpu knygą, kuri jau yra ekranizuota, arba dažnai pasižiūriu filmą, po to, kai perskaitau patikusią knygą. Turbūt tai man garantuoja įdomų siužetą ir minties išbaigtumą. Apie filmą „Skandalo užrašai“ buvau girdėjusi puikių atsiliepimų, tad nieko nuostabaus, kad mane suintrigavo to paties pavadinimo britų romanistės Zoë Heller kūrinys.

Pats romano pavadinimas atskleidžia, jog knyga parašyta dienoraščio forma. Jame aprašomas vienas skandalingas įvykis po to, kai jis pagaliau išaiškėja. Užrašų autorė Barbara Kavet – brandaus amžiaus netekėjusi Londono vidurinės mokyklos istorijos mokytoja. Ji rimta, griežta ir kategoriška asmenybė, tačiau, kai vieną dieną į mokyklą priimama nauja dailės mokytoja Bartšeba (Šeba) Hart, paprastai su niekuo nesibičiuliaujanti Barbara pajunta jai simpatiją ir nuojauta jai pakužda, kad jos taps geriausiomis draugėmis. Ilgainiui taip ir nutinka, tarp moterų užsimezga šiltas ryšys.

Nežinant Barbarai, Šeba įsimyli savo mokinį, penkiolikmetį Stiveną Konolį. Berniukas kilęs iš nelabai pasiturinčios šeimos, yra gan nedrausmingas, turi problemų su mokslais, tačiau jo, regis, nuoširdus susidomėjimas tapyba ir menu sužadina mokytojos norą jam padėti. Iš pradžių ji mano galėsianti atskleisti jame talentą piešti ir įkvėpti jį ko nors pasiekti gyvenime, todėl nevengia su juo pasilikti po pamokų pasikalbėti ir pasižiūrėti jo piešinių. Tačiau netikėtai tai perauga į abipusę nevaldomą aistrą, jie, rizikuodami būti užklupti, susitinka pasimylėti parke, keramikos kabinete, net vaikinuko tėvų namuose, tačiau ilgą laiką šiuos santykius pavyksta nuslėpti.

Kartą Šeba pasikviečia Barbarą į svečius pavakarieniauti ir susipažinti su jos šeima. Ši labai nudžiunga, juk taip retai ją kas nors kur nors kviečia. Moteris kirpykloje pasidaro šukuoseną, ilgai renkasi drabužius ir svarsto, kurie bateliai labiau derėtų šiai progai. Po vakarienės Šeba nusiveda Barbarą į savo dirbtuves rūsyje ir neištvėrusi papasakoja gerokai pagražintą istoriją apie ją ir Konolį. Ji pasako, kad berniukas tik bandė ją pabučiuoti, o ši jį atstūmė. Barbara nesuteikia šiam įvykiui didelės reikšmės. Davusi keletą patarimų kaip profesionaliai ir dalykiškai atšaldyti paauglio jausmus, tikisi, kad Šeba jais pasinaudos ir viskas bus pamiršta. O, kaip ji klydo.

Kai Barbara pagaliau sužino, jog Šeba nuo jos nuslėpė visą tiesą, ji jaučiasi išduota ir nusivylusi, kad tokio dalyko ji nepapasakojo savo artimiausiai bičiulei, tačiau likimas pametėja dar vieną draugystės išbandymą. Kai Barbarai tenka užmigdyti savo ligotą katytę, ilgus metus neleidusią moteriai jaustis vienišai, ji ateina pas Šebą, tikėdamasi užuojautos ir paguodos dėl netekties. Vis dėlto, Šeba, vos sulaukusi Konolio skambučio, lyg niekur nieko išskuba su juo susitikti, palikdama Barbarą liūdėti vieną. Toks elgesys suduoda paskutinį smūgį Barbarai, ji negali su tuo susitaikyti. Nejaugi kažkoks romaniūkštis su nepilnamečiu meilužiu Šebai svarbesnis nei draugystė su ja?

Pykčio vedinas žmogus gali padaryti daug baisių dalykų, kurių vėliau gailisi, tačiau jau nieko nebegali pakeisti. Barbara lepteli Šebą slapta įsimylėjusiam matematikos mokytojui apie padorumo ribas peržengusius dailės mokytojos ir vienoliktoko santykius ir, žinoma, tiesa netrunka išaiškėti. Kai šis skandalas atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre, mokyklos direktorius išmeta Šebą iš darbo, vyras liepia palikti namus, uždraudžia bendrauti su vaikais, o Konolis susiranda savo amžiaus merginą, moteris visiškai palūžta ir pasijunta visko netekusi. Kai visi žmonės atsuka Šebai nugarą, Barbara pasinaudoja susiklosčiusia situacija ir ištiesia pagalbos ranką.

Nepaisant to, kad visas pasakojimas sukasi apie pedofilijos skandalą mokykloje, pagrindinė knygos mintis yra visai kita. Skaitydami Barbaros mintis, suvokiame ne tik jos požiūrį į visą šią istoriją, labai daug sužinome ir apie ją pačią. Man įsiminė jos žodžiai apie tai, jog jos pagalvėlės visuomet išdėliotos toje pačioje vietoje, kur ji jas ir padėjo, nes nėra kam jų sujaukti. O bibliotekininkė stebisi, kaip greitai ji skaito, nes po savaitės sugrąžina septynias knygas, visas jas perskaičiusi nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Šios smulkmenos parodo, kad Barbara yra nepaprastai vieniša ir nelaiminga moteris, bet kokiais būdais ieškanti artimo žmogaus. Tad ji be jokios sąžinės graužaties pasinaudoja kito žmogaus nelaime savo laimės iliuzijai susikurti. Visų atstumta ir pasmerkta Šeba liks amžinai skolinga ir dėkinga Barbarai, o ši šalia savęs visada turės žmogų, kuriuo galima manipuliuoti.