Pagaliau pagaliau pagaliau baigiau skaityti Lars Kepler knygą „Smėlio žmogus“! Nekantrauju pristatyti ją jums. Tai ketvirtoji rašytojų poros knyga apie Jono Linos tiriamas bylas. Pirmose trijose knygose pamažu mezgėsi intriga, kartas nuo karto būdavo erzinančiai užsimenama apie komisaro Jono Linos praeitį, bet niekada neatskleidžiama visa tiesa. Knygoje „Smėlio žmogus“ atgaivinama sena byla, kuri skausmingai palietė patį komisarą.

Galbūt neturėčiau, bet padarysiu tai – atskleisiu kai ką apie Joną Liną, nes tai labai svarbi knygos siužeto dalis. Jonas Lina buvo laimingai vedęs ir kartu su žmona augino dukrelę. Vienu metu su kolega Samueliu Mendeliu tyrė serijinio žudiko Jureko Valterio bylą. Jis buvo pagautas nusikaltimo vietoje ir nuteistas. Tuomet jis ištarė lemtingus žodžius Samueliui – esą jo šeima dings, o jis pats, praradęs viltį, galiausiai nusižudys. Kai jo žodžiai išsipildė, Jonas ne juokais išsigando dėl savo žmonos ir dukros, todėl inscenizavo jų mirtį. Išsiuntė jas toli, kad apie jas nesužinotų Jurekas ir taip pasmerkė save daugiau niekada jų nebepamatyti.

Na, o dabar apie knygą. Šaltą žiemos naktį, smarkiai sningant, traukinio mašinistas ant bėgių laiku pamato nusilpusį jauną vyrą ir per plauką išvengia nelaimės. Paaiškėja, kad tai prieš trylika metų kartu su savo seserimi dingęs garsaus rašytojo sūnus Mikaelis Koler Frostas. Anuomet manyta, kad vaikai tapo dar vienomis mano jau minėto žudiko Jureko Valterio aukomis, tačiau iš tiesų tai nebuvo įrodyta.

Mikaelis Koler Frostas, vos po traukiniu nepakliuvęs ir dabar jau ligoninėje sveikstantis nuo legioneliozės, papasakoja, kad visus tuos metus buvo laikytas nelaisvėje kartu su savo seserimi. Būdami vaikais, vadino tą vietą kapsule, įsivaizdavo, kad yra kosmose ir jiems skirta užduotis. Iš tiesų tai buvo šešių kvadratinių metrų patalpa, storomis betoninėmis sienomis.

Šių vaikų tėvas, jau senstelėjęs rašytojas, prašo policijos surasti ir dukterį Feliciją, nes Mikaelis teigia, kad ji tebėra gyva, bet taip pat sunkiai serga legionelioze. Mikaelis negali tiksliai prisiminti, kur buvo toji vieta, buvusi jo namais paskutinius trylika metų, nes visai neseniai jis buvo užmigdytas ir perkeltas į kitą vietą, iš kurios jam ir pavyko pabėgti.

Jonas Lina yra tvirtai įsitikinęs, kad Jurekas Valteris turi bendrininką, prižiūrintį visas pagrobtąsias aukas ir tęsantį pradėtus darbus, nes pats žudikas jau septintus metus uždarytas griežtojo režimo teismo psichiatrijos skyriaus izoliatoriuje. Vienintelis izoliatoriaus pacientas nuolat stebimas vaizdo kamerų ir slopinamas vaistais.

Norėdama išgauti informacijos apie aukas, policija seniausiai išbandė visus įmanomus metodus, tačiau niekas nedavė vaisių. Vienintelis būdas – sudominti, įveikti jo budrumą ir priversti išsipasakoti patį. Policija nusprendžia infiltruoti savą žmogų į psichiatrijos ligoninę. Šiam darbui geriausiai tinka Saga Bauer – nepaprastai graži, labai protinga ir įžvalgi policininkė ir negana to, profesionali boksininkė.

Iš pradžių ji atsisako imtis šio reikalo, tačiau netikėtai jos pačios asmeninis gyvenimas ima ir sugriūva – ją palieka mylimas vyras, buvęs vienintelis jai artimas žmogus. Dar iš atminties iškyla prisiminimai apie sunkiai sergančią mamą, kurią slaugė viena, būdama visai vaikas, bet visvien neteko. Taip pat dėl mamos ligos šeimą palikusį tėvą. Prislėgta vienatvės ji nusikerpa savo gražius ilgus plaukus ir sutinka atlikti šią slaptą operaciją. Neturėdama ko prarasti ir žmonių, kurie jos pasigestų, ji sutinka būti uždaroma į psichiatrijos ligoninę.

Saga pagaliau atsiduria griežtojo režimo psichiatrijos ligoninėje, tačiau policija, siekdama išlaikyti paslaptyje jos tikrąją tapatybę, sufalsifikuoja jos asmens bylą. Ligoninės personalui ji tik dar viena proto netekusi, agresyvi pacientė, padariusi keletą žiaurių nusikaltimų, todėl niekas su ja nesielgia švelniai. Kaip tikrai pacientei jai leidžia slopinančius vaistus, grubiai elgiasi per apžiūras. Niekam nematant ji turi priklijuoti mikrofoną kur nors poilsio kambaryje, kur pacientai gali bendrauti tarpusavyje, pasimankštinti ant bėgimo takelio ar pažiūrėti televizorių. Viskas nevyksta taip sklandžiai, kaip Saga norėtų, todėl tai kelia jai didžiulę įtampą. Kad nepalūžtų, ji nuolat kartoja sau, kad privalo padėti surasti sunkiai sergančią Feliciją, kol dar ne per vėlu.

Kad niekam nekiltų įtarimas, į skyrių atvežamas trečias pacientas – iškrypėlis ir seksualinis maniakas Bernis. Jis pradeda vulgariai kibti prie Sagos, kol ši, neištvėrusi, jį žiauriai sumuša. Nežinia kodėl, kaltę prisiima pats Jurekas Valteris ir tai padeda užmegzti ryšį tarp jo ir Sagos. Juk to policija ir siekė. Jurekas pasiūlo Sagai kartu pabėgti iš ligoninės, tačiau jei ji  norinti prie jo prisijungti, turinti surinkti jam kelias migdomųjų tabletes.

Labai svarbus personažas, netikėtai pats tapęs pabėgimo įrankiu Jureko Valterio rankose, yra pavaduojantis daktaras Andersas Rionas. Valteris įžvelgė, kad jaunasis gydytojas yra neabejingas Sagai ir tikrai sutiks duoti jai migdomųjų, o paskui nekliudomas užeiti į jos palatą, kol ji kietai miegos. Pirmą naktį jam nepavyksta jos išprievartauti, tačiau antrą kartą jis pririša ją prie lovos tvirtais diržais. Visiškai netikėtai tiek Andersui, tiek Sagai, iš po lovos išlenda Jurekas ir, pasinaudodamas gydytoju kaip įkaitu, pabėga iš ligoninės, pakeliui be gailesčio išskersdamas visą personalą. Galiausiai nužudo ir patį gydytoją - nukerta jo galvą, įmeta į šiukšliadėžę ir išvažiuoja jo automobiliu. Netrukus žinių tarnybos praneša apie automobilio sprogimą.

Atomazga atskleidžia daug painių detalių ir užmena dar daugiau paslapčių. Ar Jurekas Valteris tikrai žuvo? Kas buvo jo bendrininkas? Koks buvo visų šių žmogžudysčių ir pagrobimų motyvas? Ar pavyko rasti ir  išgelbėti Mikaelio seserį Feliciją? Ir galiausiai... kur dingo Jonas Lina? Paskutinė aplinkybė mums džiugiai sufleruoja, kad laukia romano tęsinys. Ir iš tiesų, šių metų spalio 24 d. Švedijos skaitytojai galės įsigyti Lars Kepler romaną „Persekiotojas“ (angl. „Stalker“). Belieka tikėtis, kad vertėjai ilgai nekankins mūsų ir dar šiais metais išvysime ją Lietuvos knygynų lentynose.