Esu iš tų žmonių, kurie neįsivaizduoja savo atostogų ar ilgesnės išvykos be knygos. Net jeigu numatyta aktyvi veikla, ar šalia nuolat žada būti kiti žmonės, knyga turi būti mano krepšyje. Na, dėl viso pikto, kad būtų, jei užsimanyčiau paskaityti. Vykstant į Izraelį, manęs buvo griežtai paprašyta neprisikrauti daiktų, dėl kurių būtinybės nesu garantuota, ir dėl kurių vėliau gali nepakakti vietos suvenyrams. Todėl patys suprantate, kad turėjau atsisakyti 600 puslapių storumo romano kietais viršeliais. Reikėjo kažkaip suktis iš padėties ir tuomet prisiminiau puikų išradimą – audio knygą.

Šiek tiek istorijos...

Audio knyga – tai dažniausiai profesionalioje įrašų studijoje aktoriaus išraiškingai perskaitytos knygos garso įrašas. Šiais laikais skaitomos knygos galima klausytis taip, kaip muzikos. Tačiau kaip viskas prasidėjo? Pradžia buvo 1877 m. lapkričio 21 d., kai Tomas Edisonas išrado pirmąjį prietaisą, skirtą garso įrašymui ir atkūrimui – fonografą. Edisonas iš pradžių netikėjo, kad jo eksperimentas pavyks, tačiau, kai galiausiai prietaisas buvo baigtas, Edisonas į jį garsiai riktelėjo „Merė turėjo mažą ėriuką“ (angl. „Mary had a little lamb“) ir šis kuo puikiausiai atkartojo jo žodžius. Visi buvo sužavėti.

Pristatydamas savo kūrinį, Edisonas paskelbė, kad viena iš fonografo paskirčių galėtų būti kalbančios knygos akliesiems. Amerikiečiai toliau vystė šią idėją ir 1932 metais Amerikos aklųjų federacija įkūrė „Laboratoriją garsinėms knygoms kurti“. 1934 metais JAV Kongreso aklųjų bibliotekoje buvo įsteigtas garsinių knygų skyrius. Pirmosios garsinės knygos, Amerikos aklųjų federacijos įrašytos vinilinėse plokštelėse buvo „Psalmių knyga“ ir „Nepriklausomybės deklaracija“. XX a. pabaigoje pasirodė jau ketvirtosios kartos, arba ketvirtojo pavidalo, garsinės knygos. Tai knygos kompaktinėse plokštelėse – CD.

1962 metų pabaigoje garsinė knyga pasiekė ir Lietuvą. Atviro tipo magnetinėje juostoje buvo įrašyta Eduardo Mieželaičio poema „Žmogus“. 1986 metų vasarą pasirodė audio knyga kompaktinėse kasetėse. Tai buvo Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ ir „Mažvydas“. Pirmasis garso įrašas, išleistas kompaktinėje plokštelėje CD, pasirodė 1998 metų pabaigoje. Nuo 2005 metų Lietuvos aklųjų bibliotekos leidžiamos garsinės knygos yra tik kompaktinėse plokštelėse MP3 formatu. 

Audio knygų privalumai

Kaip jau minėjau, garsinę knygą atradau per paskutinę savo kelionę. Per trijų su puse valandos trukmės skrydį lėktuvu malonus balsas neleido man nuobodžiauti. Iš pradžių kiek nerimavau, kaip man seksis sekti tekstą, kurį esu įpratusi matyti prieš akis, tačiau klausytis ir suprasti siužetą buvo visiškai nesudėtinga. Grįžusi namo po kelių dienų susigundžiau išsitraukti ausinuką ir tęsti knygos klausimąsi tiesiog gamindama vakarienę, ir taip atradau dvigubą naudą. Iš tiesų, yra labai daug garsinės knygos privalumų:

  1. Knygų skaitymo malonumą gali atrasti aklieji, senyvo amžiaus žmonės ar tiesiog prastai matantys.
  2. Tai gali tapti pagalbine priemone sergantiems disleksija (skaitymo ir dėmesio koncentracijos sutrikimais).
  3. Vaikai, dar nemokantys skaityti, gali tiesiog klausytis vaikiškų pasakų.
  4. Naudinga žmonėms, besimokantiems kalbos. Užsienio kalba įgarsintos knygos padeda priprasti prie tarties, sakinių struktūros.
  5. Kartais buities darbai yra ta priežastis dėl kurios tenka atidėti knygos skaitymą vėlesniam laikui. Audio knyga čia puikiai pasitarnauja, nes vienu metu gali ir tvarkytis, ir „skaityti“. Laikas, skirtas namų ruošai prabėga daug greičiau ir neatrodo praleistas veltui.
  6. Važinėjantys viešuoju transportu ausinukuose grojančią muziką gali pakeisti audio knyga. Tai puiki išeitis, jei nėra vietos atsisėsti arba esate iš tų žmonių, kuriems nemalonu žiūrėti į tekstą važiuojančioje transporto priemonėje. Juo labiau, kai nedėmesingi vairuotojai nė nesistengia vairuoti troleibuso kaip limuzino.
  7. Į darbą ar paskaitas važinėjantys automobiliais, taip pat vietoj muzikos ar radijo laidų vedėjų nejuokingų pašmaikštavimų gali „perskaityti“ keletą knygos skyrių.
  8. Kai vasarą atostogaujate prie jūros ir norite atsiversti knygą, bet saulė tokia ryški, kad nepadeda net tamsūs akiniai, stiprus vėjas pusto smėlį, o jūs dar varvate po maudynių ir nenorite sušlapinti puslapių – prisiminkite audio knygą.
  9. Jei gyvenate ne vienas ar neturite tokios prabangos užsidaryti atskirame kambaryje ir ramiai paskaityti, o šalia šnekasi žmonės, groja muzika ar yra įjungtas televizorius, audio knyga leis atsiriboti nuo visų šių trukdžių. Pirmiausia, su geromis ausinėmis jūs tiesiog negirdėsite nieko kito, išskyrus skaitomą tekstą, o ir aplinkiniai nebenorės jūsų kalbinti.
  10. Perklausyti audio knygą užtrunka trumpiau nei ją perskaityti. Žinoma, tai priklauso nuo kiekvieno asmeninio skaitymo tempo, tačiau skaitant pačiam, kai kurios vietos gali būti skaitomos ne vieną kartą, grįžtama atgal ko nors pasitikslinti, po visos dienos pavargsta akys ir imama skaityti lėčiau, dėmesys sunkiau koncentruojamas. O, pavyzdžiui, 432 puslapių apimties Jo Nesbø audio knyga „Pentagrama“ įprastu tempu išklausoma per trylika valandų, o pagreitintu – per devynias. Manau, kad dėl mano jau minėto žmogiškojo faktoriaus, nesugebėčiau įveikti jos per tą patį laiką.

Tikrai rekomenduoju išbandyti (jei dar to nepadarėte) audio knygas ir jums.