„Laimėti neužtenka“, - taip savo istoriją, užrašytą italo Pietro Scibetta ir sudėtą į knygą, trumpai apibendrina unikalus įžaidėjas, pernai vasarį iškilmingai įtrauktas į Europos krepšinio istorijos puslapius, į garsųjį Eurolygos legendų, arba geriausių krepšininkų, sąrašą. Keturiskart su skirtingomis Senojo žemyno komandomis Eurolygos čempionų titulą iškovojęs lietuvis, kuris nuo vaikystės augo su viena ypatinga svajone - žaisti savo gimtojo miesto - Kauno -  krepšinio komandoje „Žalgiris“, bene per visą savo sportininko karjerą liko ištikimas ir vienam numeriui ant marškinėlių - Nr.13. Neseniai iš kauniečių trenerių štabo pasitraukus vyriausiajam treneriui Gintarui Krapikui, būtent šis strategas ėmė diriguoti žalgiriečių žaidimui. Tikrai taip, tai - Šarūnas Jasikevičius!

Nepaisant to, kad NBA šiam talentingam krepšininkui karjera nesusiklostė sėkmingai, vis tik buvo laikas, kai stipriausi Europos krepšinio klubai tarpusavyje nebyliai pliekėsi siūlydami šiam aikštelės nenuoramai pasiutusiai nekuklių sumų kontraktus. Š. Jasikevičius, kaip rašoma knygoje, niekada nesirinko komandų dėl siūlomo atlygio, tą ir jauniems krepšininkams patardavo. Panašu, kad Š. Jasikevičius visada buvo nuoseklaus darbo ir kantriai užsibrėžto tikslo siekinatis žmogus, kuriam laikas nebuvo svarbiausias rodiklis kelyje į tai, ko jis norėjo gyvenime.

Š. Jasikevičius oficialiai pripažintas Eurolygos legenda,YouTube.com

Na, bent jau taip atrodo perskaičius 2015-ųjų pabaigoje leidyklos „Eugrimas“ išleistoje jo autobiografijoje (ne pats rašė, tikėtina, kad tai jo ghostwriter'io kūrinys, besiremiantis jo pasakojimu - užsienyje tai labai normalus ir gana populiarus dalykas, ypač politikų ir sportininkų tarpe). Ir, ko gero, būtent dėl pasirinktos tokios rašymo manieros knygoje aptinki du jasikevičius: vieną tą tikrąjį, kuris yra ir impulsyvus, ir nuolat besiginčyjantis su varžybų teisėjais, ir puikiai praktiškai pritaikantis angliškąją frazę work hard, play hard, ir velniškai geras žaidėjas, aikštelėje savo fantastiškais pick and roll momentais varantis ne tik varžovus ir jų sirgalius į neviltį, bet ir savus fanus iš proto, kuomet žiūrovas aikštelėje mato pasigerėjimo šūksnių vertą šou; ir tą literatūrinį, nesikeikiantį, nugludintą ir tvarkingai, kai kur pernelyg manieringai kalbantį Šarą (be emocijų apie šią knygą sunku kalbėti, juolabiau neprisiminti tikrojo, charizmatiško ir savo emocijas reiškiančio čia ir dabar Šaro, kad ir Žalgiriui žaidžiant itin sunkias rungtynes su Madrido „Real“ vyrų ekipa.

http://www.youtube.com/watch?v=Mqom4PNJcvk

Š. Jasikevičius vadovauja rungtynėms (be cenzūros), šalt. YouTube.com

Knygoje tokio Šaro, to The Crazy Lithuanian, kaip jį vadina užsienio komandos bei bičiuliai, nerasite. Popieriuje jis santūrus. Visgi knygoje labai daug kalbama apie pirmąją Š. Jasikevičiaus meilę - vieną tituluočiausių Ispanijos komandų BC „Barcelona“, kurioje jis debiutavo kaip europinio lygio žaidėjas. Nepaprastas laikotarpis buvo ir žaidžiant Tel Avivo „Maccabi“ ekipoje. Daug čia krepšinio pasaulio užkulisių, kuriuose vietos užteks ne tik užmezgamoms ilgalaikėms bičiulystėms, bet ir saugoti užnugarį verčiančiančiai protu nesuvokiamai konkurencijai.

Taiklus kaip snaiperio paleista kulka. Buvę komandų draugai jį vadino Killer. Kovotojas. Darboholikas. Krepšininkas. Profesionalas. Legenda. Dabar Š. Jasikevičiaus laukia naujas etapas - trenerio amplua. Nerašyta taisykle vadovaujantis, sakoma, jei nori būti geru treneriu, privalai nužudyti žaidėją savyje. Kai 2012 m. Atėnų „Panathinaikos“ vadovybė, atsisveikindama su šiai graikų komandai trylika metų vadovavusiu treneriu serbu Željko Obradovičiumi, vyriausiojo trenerio postą pasiūlydama Š. Jasikevičiui, uždavė tą patį klausimą. Kaip rašoma knygoje, šio pasiūlymo Šaras atsisakė, nes jo „noras žaisti paėmė viršų“. Tačiau tik grįžęs į Kauną ir po gana nesėkmingo sezono Kauno BC „Žalgiris“, Š. Jasikevičius „suvokė, kad dabar tikrai gali baigtis jo kaip žaidėjo karjera“.

Š. Jasikevičius knygoje neslepia - jo vienintelis troškimas visada buvo laimėti. Kalbėdamas apie sėkmės vaikymąsi, buvęs krepšininkas įvardija 15 minučių svarbą žaidėjo augimui: „Skirtumas tarp gero ir didžio žaidėjo gali slypėti ketvirtyje valandos kasdienio darbo, jeigu jis atliekamas rimtai. Kad tą ketvirtį valandos dirbtum tinkamai, reikia maksimaliai susikaupti ir stengtis iš paskutiniųjų.“

Nesvarbu, kas užrašė gyvenimą, pats tos istorijos dalyvis ir autorius ar jo pasirinktas žmogus, turiu prisipažinti, kad, perskaičius šią knygą, mano požiūris į šį Lietuvos krepšininką apsivertė aukštyn kojom. Anksčiau leisdavau sau jo kartais atvirai nemėgti. Už jo būdą. Už chamišką elgesį su treneriu Kęstučiu Kemzūra. Tačiau radau ne vieną atsakymą, paaiškinantį šio žmogaus elgesį ir iš to neišvengiamai kylančias tendencingas išvadas, kurias pasidaro sau žiūrovas. Taigi, Šaras po šios knygos turi 3 TAIP. Rekomenduoju ne tik krepšinio fanams, nes puslapiuose rasite varomosios jėgos savo darbams užbaigti ir didelės motyvacijos niekada nepasiduoti ir neišduoti savo svajonių!

Visi ieškome lyderių, kurie mus įkvėptų. O ir sėkmės istorijos juk visiems patinka. O jeigu dar tavo rankose atsidūria unikalaus žmogaus unikali istorija, privalai ją sužinoti.

Pabaigai visiems, norintiems praleisti dieną su Eurolygos legenda, dokumentinis videvukas iš YouTube.com:

Sarunas Jasikevicius: One Day With Euroleague Legend, YouTube.com