Ruošiatės egzaminui ir reikia perskaityti storą konspektą, o paskui dar atsirinkti, kas jame svarbiausia? O gal rašote baigiamąjį darbą, todėl privalote išanalizuoti daug mokslinių knygų? Norėdami pakelti savo kvalifikaciją įsigijote profesinės literatūros, tačiau nenorite visų vakarų po darbo prakiūtoti prie knygų? Studijuodama universitete dažnai svajodavau apie tai, jog būčiau laimingiausia pasaulyje, jei galėčiau perskaityti knygą, paprasčiausiai padėjusi ant jos delną. Apmaudu, bet to būti tiesiog negali.

Vis dėlto, įmanoma net ir didelės apimties tekstus perskaityti labai greitai, spėjant suprasti viską, kas juose parašyta. Apie terminą „greitasis skaitymas“ sužinojau ruošdamasi baigiamiesiems mokyklos egzaminams, tačiau taip ir neprisiruošiau išmokti šios technikos. Tokį dalyką rimtai siūlyčiau įtraukti į mokyklų programą (turbūt jis būtų pats naudingiausias). Dabar renkuosi tik grožinę literatūrą ir mėgaujuosi pačiu skaitymo procesu, todėl visai nenoriu jos skaityti greitai. Visgi mane žavi galimybė skaityti 1000 žodžių per minutę greičiu. Įsivaizduojate? Vienam puslapiui perskaityti užtruktumėte lygiai pusę minutės.

Koks jūsų skaitymo greitis?

Visų pirma jums reikia sužinoti, kokiu greičiu skaitote dabar. Patogiausia tai padaryti, pasinaudojus interaktyvia programa internete ir atlikus skaitymo greičio testą (nuoroda: http://www.mindgasmic.com/speed.htm). Šio testo apačioje rašoma, jog skaitydami tekstą popieriuje perskaitome jį ketvirčiu greičiau, nei ekrane, todėl galite pabandyti apskaičiuoti savo skaitymo greitį kitaip. Nustatykite laikmatį vienai minutei ir skaitykite ant lapo atspausdintą straipsnį (rinkitės tekstus be antraščių, lentelių, grafikų ar didelių tarpų). Nuskambėjus signalui, suskaičiuokite, kiek žodžių perskaitėte.

Kaip išmokti skaityti greičiau?

Panaikinkite artikuliaciją. Labai daug žmonių mintyse taria skaitomus žodžius arba netgi tyliai taria kiekvieną žodį judindami lūpas. Jei esate iš tų, kurie tekstą skaito balsu ar pusbalsiu, pabandykite priglausti prie lūpų pirštą arba, jei tai nepadės, įsikiškite į burną šaukštelį, kuriuo prispausite liežuvį neleisdami jam laisvai judėti. Jei tekstą tariate mintyse, pabandykite skaityti tik kas antrą žodį. Nesijaudinkite, jei nepavyks tiksliai pasirinkti žodžių – kartais perskaitysite kas antrą, kas trečią žodį, kartais susipainiosite, tačiau nesulėtinkite tempo. Šis pratimas parodys jums, kad tuos žodžius, kurių neperskaitysite mintyse, atpažinsite vizualiai. Pabandykite taip perskaityti bent dešimt knygos puslapių. Iš pradžių jausitės keistai, bet tikrai suprasite viską, kas parašyta.

Panaudokite pirštą kaip rodyklę. Braukite pirštu skaitomą tekstą ir jis diktuos jums skaitymo tempą, padės nenuklysti prie jau perskaitytų vietų, neleis užstrigti, nes yra pakankamai nepriklausomas nuo paties skaitymo proceso. Jūs seksite pirštą ir daug labiau susikoncentruosite, nei sekdami vien akimis.

Išmokite matyti periferiškai. Dar vienas žingsnis didinant skaitymo greitį yra periferijos lavinimas – gebėjimas vienu metu pamatyti kuo daugiau teksto. Atsiverskite knygos puslapį, viduryje jo pieštuku padėkite tašką ir žiūrėkite į jį visiškai nejudindami akių obuolių. Matysite du žodžius abipus taško. Jei treniruositės, atlikdami specialius pratimus (nuoroda: http://www.testvision.org/), imsite matyti 4-5 žodžius, o tada galėsite skaityti tekstą blokais po kelis žodžius.

Žinoma, visada atsiranda sakančių, kad žmogaus galimybės nėra begalinės ir greitasis skaitymas yra tik graži idėja. Kritikų teigimu, nors ir įmanoma perskaityti 1000 žodžių per minutę, žmogus iš tiesų nesuvokia jų prasmės. Mus stabdo tinklainės anatomija, nes, norėdami suvokti žodį, turime į jį žiūrėti.

Yra daug greitojo skaitymo entuziastų ir skeptikų, bet nepabandęs pats, nesužinosi, kaip yra iš tiesų.