Raštų vėtrungė
 „Nežinomybė“: ar įmanomas emigranto sugrįžimas į gimtinę?
Ieva Dirmaitė

Čekų dramaturgas ir rašytojas Milanas Kundera (g. 1929 m.) atradimu man tapo praėjusių metų vasarą, kai draugė pasiūlė perskaityti jo kūrybos viršūne laikomą kūrinį „Nepakeliama būties lengvybė“. Perskaičiau. Patiko. Tada prasidėjo savotiškas autoriaus kūrybos sekimas – ne kas, o kaip parašyta, pasakyta, kokia mintis įterpta tarp eilučių. Tačiau yra ir kita medalio pusė – imant vieną M. Kunderos knygą po kitos, skaitytojas gali įklimpti į kunderiško pasakojimo stiliaus liūną ir nebematyti kiekvienos knygos išskirtinumo.

Skaityti daugiau
 Nepaprastai kantrus Smėlio žmogaus kerštas
Ieva Belickienė

Pagaliau pagaliau pagaliau baigiau skaityti Lars Kepler knygą „Smėlio žmogus“! Nekantrauju pristatyti ją jums. Tai ketvirtoji rašytojų poros knyga apie Jono Linos tiriamas bylas. Pirmose trijose knygose pamažu mezgėsi intriga, kartas nuo karto būdavo erzinančiai užsimenama apie komisaro Jono Linos praeitį, bet niekada neatskleidžiama visa tiesa. Knygoje „Smėlio žmogus“ atgaivinama sena byla, kuri skausmingai palietė patį komisarą.

Skaityti daugiau
19minuciu Kuris iš jų kaltas: žudikas ar auka?
Ieva Belickienė

Jodi Picoult „Devyniolika minučių“ gavau iš draugės dovanų prieš keletą metų. Apie šią amerikiečių rašytoją žinojau tik tiek, kad ji parašė pasaulinio susidomėjimo sulaukusį bestselerį „Mano sesers globėjas“, kuris netrukus buvo ekranizuotas. Sužavėta „Devyniolikos minučių“ perskaičiau ir „Mano sesers globėją“ bei knygą „Nykstantys pavidalai“, tačiau pirmoji knyga paliko man didžiausią įspūdį. Gal dėl to, kad buvo pirmoji, o gal todėl kad kitos pasirodė sukurptos pagal labai panašų modelį: knygos herojų gyvenimą sudrumsčia koks nors sukrečiantis įvykis, o tada vyksta teismo procesas. Kaip tyčia vienas iš pagrindinių herojų būna kokios nors srities juristas (teisėja, advokatas, buvusi, bet dabar nepraktikuojanti teisininkė). Šiuo metu į lietuvių kalbą išversta septyniolika šios autorės knygų.

Skaityti daugiau
20140618 040516 Didžiosios depresijos laikų Amerika vaiko akimis
Ieva Dirmaitė

„Norėjau, kad suprastum, kas yra tikra narsa, kad nelaikytum narsuoliu to, kuris turi rankoje ginklą. Žmogus, nors ir žino, kad bus paguldytas ant menčių, vis tiek turi stoti į kovą ir kautis iki galo, nieko nepaisydamas. Pergalė ateina retai, bet kartais ateina“, – 1960 metų liepos 11-ąją pirmą kartą amerikiečių rašytojos Harper Lee personažas, teisininkas Atikus Finčas, prabilo į savo aštuonmetę dukrelę Džiną Luizą Finč, visų vadinamą Paukšteliu. Taip prasidėjo jau 54 metus trunkantis dialogas su žmogaus sąžine.

Skaityti daugiau
griuvesiai Pagrindinė knygos mintis: dėl viso pikto būkite atsargūs su savo kambarinėmis gėlėmis
Ieva Belickienė

Prieš kelerius metus gavau knygyno dovanų kuponą (mėgstu tokias dovanas), todėl ramia sąžine leidau sau nusiaubti knygyną. Aišku, ką jau ten nusiaubsi už 50 litų... Vis gi, vaikštinėjau tarp lentynų ir ieškojau ko nors įdomaus. Akis užkliuvo už pavadinimo, o apvertus knygą - už Stephen King atsiliepimo. Jis pats liaupsinamas kaip geriausias fantastinių ir siaubo istorijų rašytojas, todėl šioje vietoje jo nuomonė man pasirodė autoritetinga.

Skaityti daugiau
Kandidas Kandido optimizmas, arba sveiku kailiu iš europietiško dekadanso
Ieva Dirmaitė

1755 metai. Lisaboną sudrebina stiprus žemės drebėjimas, nusinešęs 75 tūkstančius žmonių gyvybių. Kaip Švietimo epochos žmogus gali tikėtis gerų dalykų, kai aplink tiek negailestingumo ir nevilties? Būtent ši nelaimė notaro sūnui Fransua Mari Arujė tampa kūrybine kibirkštimi parašyti vieną išmintingiausių filosofinių apysakų literatūros pasaulyje, kuri šiemet švenčia šiokį tokį – 255 metų – jubiliejų. Prancūzą Fransua skaitytojai labiau žino kitu vardu. Ponios ir ponai, jūsų dėmesiui – Volteras ir jam šlovę pelnęs „Kandidas, arba Optimizmas“.

Skaityti daugiau
woman in black Negailestingas moters juodais drabužiais kerštas
Ieva Belickienė

Kai 2012 metais internete pasklido filmo „Moteris juodais drabužiais“ anonsas ir pamačiau, kad ten vaidina man iki šiol sentimentus keliantis Daniel Radcliffe, žinomas dėl Hario Poterio vaidmens, nusprendžiau būtinai jį pažiūrėti. Nepasigailėjau, man išties labai patiko. O gal taip buvo dėl to, kad aš truputį šališka aktoriaus atžvilgiu, o ir šiurpą keliantys filmai mane keistai traukia, kad ir kaip baisu būtų juos žiūrėti. Kiek vėliau sužinojau, kad tai yra britų rašytojos Susan Hill 1983 metais išleistos to paties pavadinimo knygos ekranizacija.

Skaityti daugiau
P6040205 Apie ką kalba H. Murakami, kai jis kalba apie bėgimą
Aistė Valiauskaitė

Haruki Murakami knygą „Avies medžioklė“ perskaičiau prieš maždaug 7-erius metus. Tai buvo pirmoji į rankas pakliuvusi jo knyga, po kurios perskaičiau didžiąją dalį jo kūrybos. Vis dėlto pačiu rašytoju itin nesidomėjau. Žinojau, kad jis – maždaug mano tėvbų amžiaus japonas ir tiek, kol prieš pusantrų metų knygynuose nepasirodė „Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“. Tada supratau, kad turiu dar vieną priežastį mėgti H. Murakami. Žinoma, jau šiokiai tokiai bėgikei-mėgėjai tėvai būtent šį skaitalą paliko po Kalėdų egle. Puikiai pamenu, kad knygą gavusi per Kalėdas, ją baigiau Antrąją Kalėdų dieną.

Skaityti daugiau
Zuvys ir drakonai „Žuvys ir drakonai“ arba amžių dvikova tarp Rytų ir Vakarų
Ieva Dirmaitė

Ar girdėjote seną kinų istoriją apie vienintelį karpį, kuris, peršokęs užtvanką, virto drakonu? Ne? Tuomet šaukiu iš tribūnos, kad Undinės Radzevičiūtės knyga „Žuvys ir drakonai“ (2013) yra ta knyga, kurioje būtent šią filosofiškai nuteikiančią istoriją surasite. Turiu pripažinti, kad tai viena iš nedaugelio pastarojo dešimtmečio lietuvių rašytojų kūrinių, kurį verta turėti ir savo namų bibliotekos lentynoje. Ne dėl žuvų. Bent jau dėl drakonų (ką jau čia, prijaučiu tiems drakonams, kinų kultūroje simbolizuojantiems jėgą ir sėkmę).

Skaityti daugiau
20140527 014122 Popierinis vaikystės herojus: kas jis?
Ieva Dirmaitė

Birželio 1-ąją minėsime tris šventes: kalendorinę vasaros pradžią, Tėvo dieną ir tarptautinę vaikų gynimo dieną. Moksleivius vasara pasitiks tradiciškai – rekomenduojamos perskaityti literatūros sąrašu. Taip jau nutinka, kad bibliotekų lentynose vienos knygos iš to sąrašo užsiguli, o kitų niekada ir nerasi. Populiarios, sakys bibliotekininkai. Kas lemia vaikiškos knygos populiarumą? Atsakymas – dažniausiai herojai. O kaip vaikystė gali būti gera be mylimiausio ir užaugus su nostalgija prisimenamo vaikystės knygų personažo?

Skaityti daugiau
1 2 3
4
5