Mėgstu „Nike“. Man patinka ir jų bėgimo treniruotės, jų apranga ir batai, o kadangi pernai „Nike pusmaratonis“ buvo mano pirmosios varžybos, nebūsiu viena tų, kuri po šiųmečio fiasko, atsižadės „Nike“ bėgimo“. Apie DNB nuomonės neturiu, bet jų mintis „Nepagydomi bėgikai“ man labai patiko. Tačiau sekmadienis „We run Vilnius“ organizatoriams tikrai nebuvo sėkminga diena.

Nemėgstu visko daryti paskutinę minutę, todėl numerį turėjau jau antradienį. Trečiadienį išbandžiau naujus šortus. Šeštadienį į grojaraštį susidėjau dainas bėgimui ir pasistengiau nenaktinėti. Sekmadienį su savo palaikymo komanda – tėvais – 8:50 jau buvau Katedros aikštėje. Bėgikų jau buvo pakankamai. Organizatoriai dar tik statė pakabas daiktams, tvirtino palapines. Temperatūra jau rodė, kad bėgimo geriau laukti pavėsyje.

Apie 9:40 pagaliau pakviečia prie starto daryti apšilimą. Čia, ko gero, buvo viena iš klaidų  - kai jau stovi prie starto, juk neisi niekur atgal.  9:49 jau po apšilimo stovint prie starto ir kepant saulėje organizatoriai pareiškia, kad startas bus 10:15. Jei kažkam atrodo, kad tai nieko tokio, pabandykit pirmiausia 25 minutes pastovėti minioje prie +30, o po to paklauskite savęs, ar tikrai turite jėgų bėgti.

Sakoma, kad troškulys – jau rimtas dehidratacijos ženklas. Dar prieš  startą norėjau gerti. Prajuokino tik už manęs mintis įgarsinęs vaikinas: „Gersiu visuose vandens punktuose. Tikiuosi, pirmas punktas už va to posūkio“.

Kai pagaliau sulaukėme starto, deja, paaiškėjo, kad tas vaikinas klydo. Iki pirmo vandens punkto teko bėgti kelis kilometrus. Į kalną. Pirmi maždaug 3 km buvo įkalnė. Tuo metu sukosi viena mintis: „Vadovaukis logika. Jei dabar kyli į kalną, bus ir nuokalnė“.

Maždaug 4-tame kilometre ėmė tirpti kūnas. Kaip ir dauguma bėgikų, bandžiau lįsti po kiekvienu šešėlio kampeliu ir jau nebegalvoti, kaip greitai bėgu. Supratau, kad man labai trūksta vandens. Teko dar labiau sulėtinti tempą.

Prieš startą buvo pasakyta, kad trasa eina per gražiausias vietas – vieną gražiausių rajonų Užupį. Mieli organizatoriai, kai į tave spigina saulė ir dalyvauji varžybose, tikrai neturi kada pasigrožėti miestu. Nežinau, kas sudarė trasą, bet kyla klausimas – ar tas žmogus yra lenktyniavęs?

Dėl pirmųjų kilometrų įkalnių ir nuokalnių priekaištų neturiu: juk Vilniaus senamiestis – ne lyguma, tačiau su beveik visu Užupio kalnu lazda buvo taip perlenkta, kad galima sakyt sulaužyta. Tai buvo pirma trasa iš visų varžybų, kai aš bėgimą pakeičiau ėjimų. Tiesa, ėjau gal 50 – 100 metrų, nes 7-tame alinančio karščio kilometre užbėgti į Užupio kalną ir sveikai gyvai baigti distanciją nebūtų pavykę.

Paskutiniai 3 km. nebuvo sudėtingi, tačiau antra vandens stotelė buvo tik 8-tame kilometre. Tai – per vėlai ir per mažai. Prie pat finišo bėgimas „kirto per galvą ir kojas“ netiesiogine prasme. Matydama, kad bėgu paskutinius šimtus metrų, ėmiau didinti tempą. Pamačiau, kaip kniubsiantį vyrą pagauna kiti bėgikai. Šiurpus vaizdas.

REZULTATAS. 10 km distanciją baigiau per 52:07. Likau 334-ta. Bandžiau skaičiuoti tik moteris (visada įdomu), tai jei labai neapsiskaičiavau, esu maždaug 20-ta.

Šį kartą laimėjau prieš 30 laipsnių karštį, tačiau vėliau girdėjau, kad medikų pagalbos reikėjo bent 30 alpstančių bėgikų. Aš jėgas atgavau greitai: prie finišo gautas butelis – į skrandį, savarankiškai atsineštas – ant galvos ir būčiau galėjusi bėgti toliau.

10380764 10152201444277872 1487705750974204022 n

Kas liko prie P.S.

Puikiai suprantu, kad alpstantys, žinodami, kad karštis bus netinkamas bėgimui, galėjo užsidėti kepures (aš labai džiaugiausi sprendimu susirasti spintoje kad ir nunešiotą kepurę). Reikėjo ir pagalvoti, kad įprastu greičiu nenubėgsi ir pasitausoti, tačiau vandens dėl bėgikų galima buvo ir netaupyti.  

Didžiausią pliusą organizatoriai gauna už rezultatus. Savąjį gavau 14 val. SMS žinute.

Lipdukai, kurie turėjo sureguliuoti, kad prie starto visi stotų pagal sportinį pajėgumą buvo gera mintis, bet visiškai nepasiteisino. Pasiimant numerį organizatoriai sakė paimti lipduką, per kiek laiko bėgikas planuoja nubėgti savo distanciją. Pasiėmiau „45-55 min“, bet pamačiusi vos kelis žmonės su lipdukais, pasekiau paskui minią ir nesiklijavau. Vis dėlto pamačiau, kad pro mane arčiau starto ėjo ne vienas su lipduku „55-65 min.“  Negi jie tikrai mano, kad aplenks pirmoje eilėje prie starto stovinčią  Živilę Balčiūnaitę? Negi nesuvokia, kad tik trukdys „Balčiūnaitėms“ pradėti bėgimą?

Užupio gyventojai yra nuostabūs! Prie savo namų padėti dubenis vandens, kad bėgikai atsigaivintų – nuostabi mintis. Ačiū Jums!