P.S. Šiuo atveju žodis „dviratininkas“ vartojamas bet kuriam asmeniui, kuris važiuoja dviračiu, nesvarbu, kokios rūšies, kaip seniai ar kaip dažnai, apibūdinti.

Nutiko man pačiai toks incidentas – mane bėgančią nutrenkė dviratis. Tiesiog išbėgau į dviračių taką, mano kelyje pasitaikė bobutė, kurią bandžiau apibėgti, o aš pati lenkdama pasitaikiau dviratininko kelyje. Mano pačios kaltė – pripažįstu. Vis dėlto nebūčiau išbėgusi į dviračių taką, jei visas šaligatvio ruoželis nebūtų užimtas stotele ir joje laukiančiais žmonėmis.

Kas yra blogai su dviračių takais?

Pagrindinis nusiskundimas būna „nėra dviračių takų“. Aš manau, kad nemažesnė problema yra ir egzistuojantys takai. Kalba eina netgi ne apie tuos atvejus, kai vidury tako išdygsta stulpas. Jį juk dar galima apvažiuoti. Tačiau pavyzdžiui, Baltupiuose yra platus dviračių takas, šaligatvis 2-3 kartus siauresnis. Negi tikrai pėstieji (kurių vis dar daugiau nei dviratininkų) grūsis ant to mažo takelio?

Iš viso nežinau, kas Lietuvoje sugalvojo, kad tvarka turi būti tokia: gatvė, šaligatvis, dviračių takas. Beveik metus gyvenau Danijoje, kur dviračiais važinėja visi. Prie kiekvienos gatvės yra dviračio takas, tada – šaligatvis (t.y. gatvę ir šaligatvį skiria dviračių takas). Nematavau tiksliai, bet iš akies atrodo, kad dažniausiai šaligatvis ir dviračių takas ten būna maždaug vienodo pločio.

2015 05 25 19.37.24Nuotraukoje - kelias, kuriuo kasdien einu į darbą ir iš jo. Tai – dviračių takas, nors vienoje vietoje nurodyta, kad pusė kelio turėtų būti pėstiesiems, ant paties kelio tėra dviratis, o tą vieną ženklą pastebėjau tik todėl, kad specialiai jo dairiausi. Jokio šaligatvio šalia nėra. Jo nėra net kitoje gatvės pusėje.

Vairuotojau,

- dviratis yra labiau mašina nei pėstysis.

- yra tokios perėjos, per kurias dviratininkas gali važiuoti ir jūs turit juos praleisti kaip ir pėsčiuosius, nesipiktindami, kad lekia per gatvę ir nepaiso taisyklių.

Dviratininkai,

- išmokit rankų signalus, kai lėkdami dideliu greičiu parodot, kur suksit. Nesunku. Net aš moku.

- jei esat patyrę, supraskit, kad jūsų kelyje gali pasitaikyti ir visiškai pasimatusių „gandriukų“ dviratininkų. Tai yra tokių, kurie sėdėdami prie vairo turėtų turėti žalią klevo lapą.

- jei esat nepatyrę, supraskit, kad tie, kurie yra patyrę, galvoja, kad kiti gali taip pat puikiai važiuoti kaip jie ir nesitiki iš jūsų netikėto staigaus posūkio.

- jei įvyksta avarija su pėsčiuoju, tai bent paklauskit, ar jam viskas ok, nors jis ir kaltas. Paprastas mandagumas.

Pėstieji,

- suprantama, dviračių takai nupiešti nepatogiai tiek važiuojantiems, tiek einantiems, bet jei nenorit nukentėti, pasistenkit likti savo zonoje. 

- dviračių takas - tas pats, kas gatvė.

- jei einat dviračio taku, eikit šonu. 

- nestrykinėkit iš vienos pusės į kitą, kai pamatot dviratį. Apvažiuos.

 

P.P.S. Update'o apie bėgimą nėra, nes susirgus nebėgiojau ir WRV negalėjau bėgti.