Esti šaltinių, kurių teigimu, Trojos karo metu kariai žaisdavo vieną abstrakčios strategijos ir taktikos stalo žaidimą, skirtą dviem. Šiandien, susėdę su draugais ar šeima prie lentos, šį žaidimą žinome tradiciniu pavadinimu – kalba eina apie šaškes (angl. draughts arba amerikoniškas variantas checkers).

Šaškių žaidimo ištakos siekia 3000 metų pr. Kr., tačiau artimiausias šių dienų taisyklėmis grindžiamam žaidimui variantas buvo rastas archeologinių kasinėjimų Egipte metu ir datuojamas 600 metų prieš mūsų erą. Kaip bežiūrėtum, visgi ne tokia ir jauna pramoga, nors už šachmatus, žinia, jaunesnė.

Šaškių evoliucija užtruko keletą tūkstantmečių, kol žaidimas XII amžiuje prancūzų buvo perkeltas ant šachmatų lentos, o XIII amžiuje pradėta taikyti karalienės, dabar žinomos kaip damos, taisyklė, kuomet šaškė, pasiekusi varžovo galinę liniją, arba Karalių eilę (angl. Kings Row), tampa dama (simboliškai dama tapusi šaškė apverčiama) ir įgyja daugiau judėjimo galimybių lentoje.

Šaškės šiandien žaidžiamos dažniausiai ant 10x10 lentos, ant kurios vienos prieš kitas juoduose langeliuose išrykuojama dažniausiai po 12 šaškių abiejose pusėse. Paprastai žaidimą pradeda baltosios šaškės, nebent su varžovu yra susitariama kitaip, ir eina po vieną langelį įstrižai. Žaidimo tikslas – nukirsti visas priešininko šaškes arba sukurti tokią situaciją, kad varžovas nebeturėtų laisvų ėjimų, tai yra kiekvienas ėjimas būtų lygus jo šaškės nukirtimui. Beje, privalomojo kirtimo taisyklė (jei situacija tokia, kad ėjimu gali nukirsti varžovo šaškę ar kelias, tai tuomet negali daryti kitokio ėjimo) šiame strateginiame žaidime yra pati jauniausia ir prie bendrųjų taisyklių pridėta 1535 metais.  

Kad šaškės – tai žaidimas, paremtas matematika ir skaičiavimais bei kelių ėjimų į priekį numatymu, įrodė 1997 metais geriausiu pasaulyje šachmatų žaidėju tituluojamo Gario Kasparovo dvikova su... IBM kompiuteriu, pavadinimu „Deep Blue“, kurioje pergalę šventė dirbtinis intelektas.

Tai buvo pirmieji požymiai, kad mašinos gali įveikti žmogų žaidime. Po dešimtmečio, 2007 metais, anot BBC naujienų portalo, Kanados Albertos universiteto tyrėjų grupė, vadovaujama kanadiečio profesoriaus Jonathano Shaefferio, paskelbė, kad išsprendė šaškių žaidimą – esą atrado kaip abiem pusėm idealiai sužaidus partiją, žaidimo rezultatas būtų lygiosios. Šiam procesui įgyvendinti prireikė 18 metų kompiuterinių skaičiavimų!

Dažniausiai žaidžiamos tradicinės šaškės, tačiau yra ir šio žaidimo modifikacijų (tai atsispindi lentos dydyje – 8x8, 10x10, 12x12, šaškių skaičiuje, judėjimo kryptyse bei taisyklėse):

  • Tarptautinės šaškės
  • Angliškos šaškės
  • Braziliškos šaškės
  • Kanadietiškos šaškės
  • Ispaniškos šaškės
  • Itališkos šaškės
  • Rusiškos šaškės
  • Turkiškos šaškės
  • Laska (angl. lasca)
  • Českeriai
  • Kirstukas (angl. suicide checkers) – šita versija tiks tingintiems galvoti ir žaisti, tiesiog reikia kuo greičiau „pakišti“ visas savo šaškes varžovui, kad jis jūsiškes nukirstų. Voilà, žaidimas baigtas!
  • Sprigtas – ši versija tinkama ne intelektui, o greičiau reakcijai ugdyti, nes žaidimo esmė sprigtu numušti visas varžovo šaškes.

Šaškės – puikus protą lavinantis žaidimas, kurį galite žaisti tiek su bičiuliais, tiek su vaikais. Vaikams, beje, tai labai gera priemonė pastabumui ir atidumui lavinti. Sakysite, kad šaškes paliekame žiemos vakarams, kuomet šalta, o už lango drebia dideliais sniego kąsniais ir nesinori kišti nosies iš namų. Nesutinku. Šį stalo žaidimą be didelio vargo galima žaisti ir vasarą. Be to, gryname ore!

Rekonstruotame Vilniaus Bernardinų sode pasivaržyti šaškių žaidime galite po atviru dangumi – sode mažiausiai dviejose vietose laukia stalų su šaškėms ar šachmatams pritaikytomis lentomis eilės. Jau ir vietinių žaidėjų (o tiksliau senjorų) turnyriukai čia vyksta, kartais vienas kitas garbaus amžiaus žaidėjas gali pasiūlyti pasidalinti savo patirtimi ar duoti kokį patarimą. Užuot raukęsi, geriau nusišypsokite ir išklausykite. Gal koks veterano patarimas pravers, o ir su žmogumi pabendrausite. Juk nesunku, tiesa?

Tereikia atsinešti savo figūras. Jei kartais neturite, jaunimas moko išradingumo – ne kartą teko matyti, kaip jaunuoliai figūras pasidaro „iš gamtos“, naudoja akmenėlius arba medžio drožles. Gera kompanija, skani kava, dangus virš galvos, mankšta protui ir ramybė sielai – argi ne dieviška popietė nusimato?