Atsikeli – dar tamsu. Eini iš darbo – jau tamsu. Šalta ir nuotaikos nėra. Bėgimo batai ima liūdėti nenaudojami. Niekas nepaneigs, kad keli kilometrai tą nuotaiką pakeltų. Bėgioti galima ir rudenį.

Kai tamsu

Nesvarbu, kokios spalvos drabužiai, tamsoje jie visi atrodo tamsūs ir vairuotojams yra nematomi. Jei įsijautę (arba kaip tik visiškai tuščia galva) bėgate per gatvę ir nesidairote, vairuotojams galite būti netikėtas „siurprizas“. Turiu pripažinti, kad pati nesu labai didelė atšvaitų mėgėja. Vis dėlto einant bėgti vakarop rudenį jie būtini. Parduotuvėse pilna striukių, ant kurių atšvaitai jau būna pritaisyti, taip pat ir kelnių, ant kurių šono tamsoje puikiai matomos linijos. O jei kol kas naujo pirkinio neplanuojate, galima išsisukti ir kitaip: pritvirtinti po atšvaitą ant rankų ir kojų (bent jau kairėje pusėje). Be to, atbėgus prie perėjos būtų saugiau nesirūpinti dėl tempo ir gatvę tiesiog pereiti.

Kai lyja

Nors man bėgti per lietų patinka, tikrai būna nesmagu, bet lietus tiesiog kala į veidą ir kapišonas čia nepadės. Jei lyja, vadinasi, neturėtų būti labai labai šalta. Taigi vietoj šiltos kepurės patogu užsidėti kepurę su snapeliu: tuomet veidas liks sausas. Na, o likusi dalis tai, manau, labai aiški – neperšlampama striukė ir NE medvilninės kelnės. Taip pat priklausomai nuo sportbačių, pravers ir dvejos kojinės. Net ir sušlapus kojas bėgant ligos neturėtų užpulti, tiesiog nelabai malonu kiekvieną žingsnį dėti lyg į balą.

Kai šalta

Palyginti šilta šiuo metu būna pora valandų per dieną ir paprastai tas porą valandų praleidžiame darbe. Ryte ir vakare iš burnos jau eina garas ir tik norisi sėdėti radiatorių apsikabinus. Svarbiausia drabužių sluoksniai: marškinėliai, plonas džemperis ilgom rankovėm ir šiltesnis džemperis arba striukė. Taip tikrai galima jaustis jaukiai, o kiek pabėgėjus ir sušilus prasisegti viršutinį sluoksnį.

Savaitgaliai ir vietos

Taip pat tiesiog būtina išnaudoti savaitgalius! Jau prašvitus bėgti per auksinį rudenį yra nuostabu, tada nereikia nei atšvaitų, nei ypatingai šiltų rūbų. Vilniuje šiuo metu yra be galo daug fantastiškų visom spalvom spindinčių vietų.

Ką pasirinkti? 

1. Vingio parkas – labai tradicinė vieta, bet rudenį ji atrodo visai kitaip. Nebūtina bėgti išasfaltuotais pramintais keliais. Parke – be galo daug mažyčių, lapų „apsnigtų“ keliukų, kuriais bėgant pasiklysti vargu ar pavyks, bet nuo spalvų po kojomis tikrai akys raibs.

2. Belmonto kriokliai tokiu metų laiku atrodo dar žaviau nei Vingio parkas. Bet tinka tik tada, jei bėgikai ratuoti. Čia jokių ausinukų nereiks dėl upės ir krioklių garsų.

3. Verkių parkas atvers kone viso miesto medžius iš aukšto. Minusas, kad pačiame parke nelabai yra kur bėgti, tačiau parko apžvalgos aikštelė gali būti puikus tikslas, gyvenantiems neypatingai toli. Taip pat galima išsikelti iššūkį ir bėgti į Trijų kryžių kalną, nusileisti pro rudenišką Bernardinų sodą.