Internetuose radau užrašą, kad negalima spręsti apie bėgimą pagal pirmą mylią  („Never judge a run by the first mile“). Jei sutikčiau tą, kuris pirmas sugalvojo tokį pasakymą, supratingai palinksėčiau galva. Kad ir kaip mėgčiau risnoti vos prabudus ar visomis pajėgomis varyčiau darbo nuovargį vakare, kam nebūna dienų, kai galvoje slypintis tinginukas bando laimėti prieš bet kokį veiksmą. Juk jam patinka tik tingėti. Pasirodo, užtenka pirmo kilometro, o tada atrodo, kad gali laimėti ne tik prieš tinginį, o prieš visas pasaulio negeroves.

Taigi įsileidžiu Jus į savo galvą pažiūrėti, ką reiškia pergalė prieš tinginį, nenorintį bėgti:

Prieš bėgimą: Lauke vėsoka/karšta, o kojos dar nuo vakar pavargusios, gal pailsėti? Ne, juk žinai, kad paskui gailėsies. Aukis greičiau sportbačius ir marš pro duris!

Į trasą: 

1 km: Kodėl aš tai darau? Kojas vos pavelku ir noriu miego. Reikėjo pamiegoti. Rytoj tikrai niekur nebėgsiu.

2 km: Bet kad jau išbėgau, tai dabar nesisuksiu atgal...

3 km: O! Gera daina! Ir oras šiandien labai malonus.

4 km: Mano gyvenimas yra nuostabus!

5 km: [imi ir randi sprendimą vakar kankinusiai problemai, kuri neleido užmigti]

6 km: Turėčiau apsisukti atgal, bet taip smagu - juk galiu nubėgti daugiau nei 12 km.

7 km: Oi koks medis. Gražus medis!

8 km: Ar tik nebūsiu per toli nubėgusi?

9 km: Vandens. Noriu. Namo.

10 – 15 km: [Meditacija. Ramiai susikoncertravusi tyloje pasėdėti galiu, bet taip mano galva ne tik, kad neišsivalo, bet prisipildo naujų rūpesčių, kuriais reikia pasirūpinti. Galvoje atsiranda tuščias baltas popieriaus lapas. Toks naujas, kad dar kvepia].

Po bėgimo:

Noriu bėgti kasdien! Rytoj noriu nubėgti toliau! Greičiau ateitų rytojus!