Sėdite prie kompiuterio, o draugai tik kelia savo nubėgtų kilometrų statistiką į „Facebooką“. Išeinate į gatvę ir jus pralenkia tai vienas, tai kitas sportininkas. Galvoje kirba pavydi mintis „O kad aš taip galėčiau“. Prisipažinsiu stebėdama tikrai patyrusį bėgiką, pavydžiu ir aš. Tačiau prisiminkite – ir jis kažkada pradėjo nuo nulio. Nors ir sakoma, kad esam gimę bėgti, vis tiek niekas vos gimęs nepradėjo bėgioti. Jei jums iki šiol paslaptis, kaip jie iš vėžlio tapo tikrais gepardais, skaitote tinkamą straipsnį.

Jei iki šiol savo laisvalaikį praleisdavote gulėdami ant sofos, šiandien būsiu ta griežtoji visų nemėgstama mokytoja, nusiimkite rožinius akinius – bėgti lengva nebus, bet neišsigąskite. Pradėkite nuo ėjimo. Užsibrėžkite – įveiksiu 3 kilometrus. Pagal asmeninius norus, ėjimą bėgimu keiskite kas 500 metrų ar porą minučių. Kelis kartus taip pasitreniravę, pamatysite, kad bėgti galite vis ilgiau. Jei norite sekti labai specifines instrukcijas, internete yra pilna planų pradedantiesiems, tačiau, mano manymu, nėra labai svarbu, ar ėjimą bėgimu keisite kas minutę ar kas pustantros, todėl kam apsikrauti papildomais planais? Juk jūs pats geriausiai jausite, kokį atstumą ar kaip ilgai galite bėgti su malonumu, o kada jau darosi nebe taip „patogu“ ir smagiau būtų paėjėti.

Jei vis dėlto sportuojate, bet nesate bėgiojęs, greičiausiai eiti ir nereikės. Štai mano asmeninė patirtis: aš nepradėjau nuo ėjimo, tačiau prieš pradėdama bėgioti, sportavau kelis kartus per savaitę po 45 – 60 min., todėl bėgti man nebuvo labai sudėtinga, nors pradėjau nuo neįspūdingų 4 km. kelis kartus per savaitę. Kai tas pats kelias nusibodo, ėmiau bėgti kitu 5 kilometrus. Po truputį šį atstumą padidinau dvigubai, kartais ir trigubai.

Ir visiškiems sporto naujokams, ir šį tą bandantiems, siūlau didinti ne greitį, o atstumą, nes bėgant ilgiau didėja ištvermė. Pagerėjus ištvermei, greitis didės savaime. Tiksliau, lengvai galėsite padidinti greitį. O jei susikoncentruosite prie greičio, sugebėsite sparčiai nulėkti tuos kelis kilometrus, tačiau ilgesnis atstumas bus tikras žudikas.

Mano svarbiausias patarimas - susikurti SAVO rutiną. Nė vienas specialistas už jus nepajaus, ką jūs jausite pradėję bėgti. Varijuokite atstumais ir greičiais, stebėkite save. Tik pakartosiu – pradžioje variacijomis užsiimkite ne daugiau kaip 20 – 30 minučių kelis kartus per savaitę.

Be to ką išvardijau yra dar keli aspektai, į kuriuos derėtų atsižvelgti. Štai papildomi 5 mano patarimai pradedantiems:

  1. Batai.  Kartais būna šiurpu žiūrėti, kai, ko gero, pirmą ir paskutinį kartą išbėgę žmonės gadina kojas bėgdami su paprastais sportinio tipo bateliais, o ne sportbačiais.  Įsigykite normalius bėgimo batus. Taip jie gali kainuoti brangiau nei paprasti bateliai, bet vėliau nereikės mokėti už kojų operacijas. (Apranga iš esmės tinka bet kokia sportinė, kuri nevaržo judesių ir tinkama dabar lauke esančiam orui).
  2. Sekti statistiką. Šiais laikais bėgikai „išmanūs“. Runkeeper, Endomondo, Runtastic ir dar kelios kitos nemokamos programėlės padės jums sekti progresą. Jos fiksuoja, per kiek laiko, kokį atstumą nubėgote. Papildomų funkcijų pradedančiajam dairytis kol kas tikrai neverta. Jei iki šiol nesate „išmanūs“, taip pat yra išeitis: savo atstumus galima žymėti tų pačių programėlių internetinėse svetainėse per kompiuterį, o laiką sekti chronometru ar paprasčiausiu laikrodžiu. Juk nesate Olimpiados sprinteris - nesvarbu, aš suskaičiuosite milisekundes.  
  3. Skaičiai nieko nereiškia. Nors ir rekomenduočiau sekti savo progresą, nepaskęskite skaičiuose. Po metų pasižiūrėję, pamatysite, kaip patobulėjote. Vis dėlto jei šiandien bėgate minute lėčiau nei vakar – nieko tokio. Taip pat nesiūlau užsibrėžti aplenkti save. Pradžioje geriau užsibrėžti atstumo, o ne greičio tikslą. Juk jei matysite, kad nubėgote per toli, bėgimą galėsite pakeisti ėjimu, o jei nubėgsite per greit ir imsitės jaustis blogai, prie bėgimo galite ir nebesugrįžti.
  4. Nepersistengti. Tęsiant tą pačią temą: pradžioje mažiau ir lėčiau bus pagrindas ateičiai. Tyrimai rodo, kad užtenka 20 – 30 minučių sporto kelis kartus per savaitę, kad neišglebtumėte. Garantuoju, vėliau norėsis daugiau, bet jei iš pradžių lygiuositės į draugą, kuris gali per valandą nubėgti daugiau nei 10 km, pavargsite, perdegsite ir į bėgimo batus gyvenime nebežiūrėsite.
  5. Neatidėlioti. Reiktų duoti sau šiek tiek laiko pasiskaityti,  kokia smagia velniava ketinate užsiimti, tačiau baisiausias dalykas, kurį galite sau pasakyti „Bėgsiu nuo kito pirmadienio/nuo kito mėnesio“. Pasigooglinkite tokius straipsnius kaip šis, užtruksite ne ilgiau nei 30 min. , o tada – pirmyn į trasą.

 Gero vėjo!