Rašiau jau ir, kodėl man patinka bėgti ir kas darosi bėgant, bet šįkart plačiau apie tai, ką duoda bėgimas be akivaizdžių fizinių pliusų – geresnės sveikatos ir gražių kojų. Kelias dienas bėgau kasdien – juk artėjant Vilniaus maratonui ir juodai atsilikus nuo bet kokio bėgimo grafiko tiesiog REIKIA. Bet man tas reikia bėgti galų gale virsta į didžiausią malonumą ir štai kodėl:

Naujų vietų atradimas. Nesu iš tų, kurie džiaugiasi paklydę miške (nes vis tiek išbėgs iki žinomo tako), tačiau pasirinkti kitą posūkį negu įprastai man patinka. Kartais tenka apsisukti, pamačius, kad keliukas neturi ko pasiūlyti. Tačiau būna ir tokių kartų, per kuriuos ne ten padarytas posūkis būna įtraukiamas į naujų maršrutų sąrašą.

Kraštovaizdžio stebėjimas. Kaip tikra lietuvė, mėgstu ne bet kokį orą – man būna per karšta, per šlapia, per sausa, per šalta, per stipriai pučia vėjas ir pan. Vis dėlto kai bėgu, tai tampa nebesvarbu. Kai po vasaros ima vėsti orai ir gelsti lapai, nuostabu bėgti - papūtus vėjui, atrodo, kad raudonai geltonais lapais ima snigti. O kai žiemą būna sniego ir juo pabarstytos eglės atrodo kaip iš atviruko. Nežinau kodėl (gal visada per daug skubu), bet nebėgdama tai pastebiu retai.

Jei nežinau, kaip išspręsti kokią problemą, metu ją iš galvos ir bėgu. Žinau, kad grįžusi, žinosiu, ką daryti.

Muzikos atradimai. Čia man panašu į kraštovaizdžio punktą. Dainos tiesiog skamba kitaip, kai bėgi. Žinoma, būna dienų, kai norisi popso iš top 40, būna tų, kai norisi, kad tau į ausis paverktų James Blunto giminaičiai, bet yra labai daug dainų, kurių klausau tik bėgdama, nes kai nebėgi, jos tiesiog neskamba.

Poilsis ir padidėjęs produktyvumas. Čia viskas labai paprasta. Jei turiu užduotį, nebėgiojus ją galiu atlikti per valandą. Po bent 30 min bėgimo užtruksiu 30 – 40 min. Taigi bėgti netgi apsimoka: pailsi, o paskui dviguba jėga padarai tai, ką reikia.

Idėjos. Aš produktyvi tampu ne tik po bėgimo, bet ir PER bėgimą. Žinoma, tai turi būti ilgasis bėgimas (mano ilgasis bėgimas kol kas yra daugiau nei 10 km). Pavyzdžiui, bėgant į galvą šovė mintys, kokiomis temomis galėčiau rašyti magistrinį darbą. (Abi temos dėstytojams tiko.) Jei nežinau, kaip išspręsti kokią problemą, metu ją iš galvos ir bėgu. Žinau, kad grįžusi, žinosiu, ką daryti.

„Exercise gives you endorphins. Endorphins make you happy. Happy people just don't shoot their husbands, they just don't.“ 

Pasiekimo jausmas. Nesvarbu 5 km ar 15 km – po bėgimo jautiesi padarius didelį darbą (labai mėgstamą darbą). Jei nubėgi distanciją net ir minute greičiau ar pagaliau sugebi įbėgti į kalną, į kurį  iki šiol keturiom lipdavai, sau gali užsidėti milžinišką pliusą.

Nuotaika. Filme „Užsispyrysi blondinė“ blondinė pasakė tikrą perliuką: „Exercise gives you endorphins. Endorphins make you happy. Happy people just don't shoot their husbands, they just don't.“ Paprasčiau paaiškinti būtų sudėtinga. Aš pati dažnai namus bėgimui palieku kaip Grumpy Cat, o grįžtu su mintimi „bet tai koks mano gyvenimas tobulas“.