Neįsivaizduoju savo gyvenimo be muzikos. Klausausi jos visur, kur tik galiu. O jei nesiklausau – dainuoju pati. Esu užkietėjusi melomanė, todėl norom nenorom visada atkreipiu dėmesį į skambančią muziką: ar tai būtų filmo garso takelis, ar foninė muzika kavinėje, ar sporto trenerio parinktas dainų rinkinys. Kai beveik prieš pusę metų atnaujinau narystę netoli namų esančiame sporto klube ir nuėjau į Les Mills Body Balance treniruotę, muzika buvo pirmas dalykas, kuris paskatino čia sugrįžti ir likti.

Prieš eidama, apie šias treniruotes pasidomėjau daugiau. Visų pirma, Body Balance yra viena iš dešimties grupinių užsiėmimų programų, parengtų garsaus Naujosios Zelandijos sportininko Phillip Mills, kuris įkūrė kompaniją „Les Mills International“. Body Balance apima pagrindinius tai chi, jogos ir pilates principus, todėl šių treniruočių metu stiprinami visi kūno raumenys, gerinamas lankstumas ir judesių koordinacija. Muzika padeda sutelkti dėmesį, susikoncentruoti ir taisyklingai kvėpuoti. Šie užsiėmimai skirti pagerinti ne tik fizinei, bet ir emocinei būklei.

Treniruotės vyksta pagal „Les Mills International“ sukurtą programą, todėl treneriai griežtai laikosi nustatyto formato ir nesiima improvizuoti, kaip tai įprastai būna kitų grupinių užsiėmimų metu. Pratimai ir dainų rinkiniai visuose sporto klubuose sutartinai keičiami kas tris mėnesius, todėl nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje būtumėte, Les Mills Body Balance treniruotė bus tokia pati. Tad kokia gi ta treniruotė? Noriu jums papasakoti savo pirmąjį įspūdį.

Tą pirmadienį buvo sunki diena darbe, tad grįžus namo norėjosi tik išsidrėbti ant sofos ir vegetuoti priešais televizorių. Vis dėlto, prisiverčiau nueiti į sporto klubą tam, kad galutinai save pribaigčiau. Tada būtent taip ir pamaniau. Tačiau kai atėjau į treniruočių salę, pasiklojau kilimėlį, nusispyriau sportinius batelius, įėjo besišypsanti trenerė, pritemdė šviesas, pasidarė kažkaip jauku, tarsi aplink nė nebūtų visų tų nepažįstamų žmonių. O kai užgrojo muzika, supratau, kad man čia patiks (noriu pasidalinti dviem muzikos rinkiniais – Nr. 65 ir Nr. 67).

Treniruotė prasidėjo nuo tai chi apšilimo. Jo metu išjudinamas kūnas, suaktyvinama kraujotaka. Visi čia ateina truputį išsiblaškę ir paskendę savo mintyse, tad ši treniruotės dalis skirta susikaupti, susitelkti į judesius ir kartu atsipalaiduoti.

Kartu su kita daina pradėjome saulės pasveikinimo mankštą. Tai grakšti dvylikos jogos pozų (asanų) seka, atliekama kaip vienas tęstinis pratimas. Čia pirmą kartą išbandžiau ne sykį filmuose matytas pozas „šuo galva aukštyn“, „šuo galva žemyn“ ir keletą kitų judesių, skirtų ištempti ir išmankštinti visą kūną.

Tuomet eilė atėjo jogos pratimų serijai, skirtai kojų raumenims stiprinti. Tai gilūs įtūpstai, tempimai ir panašios ištvermės reikalaujančios pozos, nuo kurių ima drebėti kojos ir padažnėja širdies pulsas. Štai čia buvo ta treniruotės vieta, kuomet pasidarė išties sunku, tačiau kai garsiai skamba tikrai gera, užvedanti daina, kažkaip neleidi sau pasiduoti. Per priedainį dar truputį pagilinome įtūpstą ir tuomet mintyse pradėjau kartoti mantrą: „tau pavyks, dar šiek tiek, laikykis“. Ir kai ši dalis baigėsi, norėjosi paploti sau per petį, nes nesuskydau ir viską atlikau iki galo.

Kaip tyčia, kai kojos buvo labiausiai pavargusios, perėjome prie pusiausvyros pratimo. Nustebau, nes jis pavyko visai neblogai, turint omenyje, kad man paprastai sunku išstovėti ant vienos kojos, nesilaikant už ko nors. O čia dar reikėjo kitą koją ištiesti ir taip išbūti apie pusę minutės. Sakysite, kad, norint atlikti šį pratimą, reikia daug praktikuotis? Tiesa, tačiau žiūrėjimas į nejudantį tašką, susikaupimas ir minčių sutelkimas stebėtinai gerai padeda išlaikyti pusiausvyrą.

Prasidėjus kitai dainai, prisėdome ant kilimėlių, kad atliktume pratimą, skirtą ilgiesiems šlaunų ir dubens raumenims. Tai jogoje vadinama balandžio poza, kuomet viena koja sulenkiama į priekį, o kita ištiesiama atgal, nugara visiškai tiesi, o iš šonų remiamasi rankomis. Po kurio laiko, viršutine kūno dalimi užgulėme sulenktą koją ir visiškai atsipalaidavome.

Netrukus, trenerė paragino atsigulti ant nugaros, kad pradėtume daryti pratimus pilvo presui. Visi atsilenkimai man paprastai būna labai nuobodūs, nes dažniausiai tai tik monotoniškas lankstymasis aukštyn žemyn, skaudančiu kaklu. Body Balance užsiėmimo metu atliekami pratimai apatiniams ir viršutiniams pilvo raumenims stiprinti, visiškai kitokie. Čia jie labai smagūs ir netgi choreografiški. Atsigulus ant nugaros, rankos sudedamos už galvos, o kojos pakeliamos ir ištiesiamos taip, kad sudarytų 45 laipsnių kampą su grindimis. Tuomet dešinys kelis pritraukiamas prie kairės alkūnės, o kita koja tiesi nuleidžiama žemyn taip, kad nesiektų žemės. Pratimas kartojamas kitai kojai ir rankai, o muzikos ritmas padeda išlaikyti pastovų tempą. Iš pradžių tai atrodo visai nesunku, netgi linksma, tačiau kai kelias minutes pilvo presas laikomas įtemptas, poveikis akivaizdus. Kita pratimų serija skirta nugaros raumenims stiprinti. Tai įvairūs atsilenkimai atgal, galvos ir kojų kėlimas, gulint ant pilvo, bei tiltelis.

Mankštą pratęsėme gulėdami ant nugaros. Atlikome kaklo bei liemens raumenų tempimo pratimus. O tuomet perėjome prie tempimo pratimų kojoms. Atsisėdome, kojas laikydami plačiai, ir turėjome kuo arčiau lenktis prie pėdų. Taip pratempėme blauzdų raumenis ir sausgysles bei viršutinius ir apatinius nugaros raumenis. Ši treniruotės dalis – tarsi geras pasirąžymas, atsikėlus iš ryto, po jo atsiranda malonus lengvumo pojūtis.

Paskutinė mankštos dalis – tai dešimt minučių, skirtų tiesiog atsipalaiduoti. Tai meditacijos laikas. Atsigulėme ant nugaros, visiškai atsipalaidavome, užsimerkėme, trenerė išjungė šviesą, įjungė raminančią muziką ir leido pailsėti. Akimirką pamaniau, kad tuoj užmigsiu, bet kaip tik tuomet vėl išgirdome trenerės balsą. Laikas keltis. Tai buvo puiki treniruotės pabaiga. Audamasi sportinius batelius šypsojausi, nes jaučiausi tokia rami, tačiau kupina energijos, o dienos nuovargio kaip nebuvę.

Iš šios treniruotės išėjau tvirtai žinodama, kad čia grįšiu. Dėl to gero lengvumo jausmo, dėl muzikos ir, žinoma, dėl trenerės, kuri visuomet maloni, besišypsanti ir dėmesinga. Ji nėra vienos srities žinovė, be Body Balance, ji veda daug įvairių treniruočių ir visos jos man patinka dėl skirtingų priežasčių. Į kūno dizainą ateinu gerai padirbėti ir išbandyti savo galimybių ribų, į zumbą eidavau linksmai pašokti, Body Balance treniruotėse aš randu pusiausvyrą visomis prasmėmis. Kai pačios trenerės paklausiau, kuo jai patinka Les Mills Body Balance, ji atsakė: „Kitose treniruotėse yra tik fiziniai pratimai, kuriuos atliekant mintys klaidžioja visai kitur, kai kas galvoja „aš galiu“, kai kas – „iš savęs išspaudžiau jau viską, pasiduodu“. Les Mills Body Balance yra kitokia, čia mintys ir kūnas susisiekia. Iš tiesų, tai man yra treniruotė numeris vienas, į ją aš visuomet ateinu su šypsena. Čia man gera ir aš pati emociškai pailsiu“.