Prakaito dvelksmas
Tumbrl.com Kodėl aš niekada nesilaikiau dietų (ir neketinu pradėti)
Aistė Valiauskaitė

Kaip jau parašiau ir pavadinime, niekada gyvenime nesu laikiusis dietos. Priklausau absoliučiai mažumai: mokslininkai suskaičiavo, kad per savo gyvenimą statistinė moteris laikosi 16 (!) dietų. Taip numeta 2,5 – 3,5 kg. Panašu, kad netrukus 3 kg. grįžta, jei reikia imtis dar 15 kitų dietų. Jei jau esate pasiekę kažkokį dietų skaičių, siūlau 16 nesiekti. Priežastys? Paprastos!

Skaityti daugiau
Žiema - tinkamas metas prisiminti pačiūžas Ant pačiūžų: kai ledas ima liepsnoti!
Ieva Dirmaitė

Jau stovėjote ant pačiūžų šią žiemą? Dar ne? Tai ko čia dabar šiltai sutūpę ant sofutės laukiate? Tegul ledas liepsnoja!

Skaityti daugiau
pinterest.com Kas kaip moka, tas taip šoka – sportas kūnui ir sielai
Aistė Valiauskaitė

Jau praėjusią savaitę minėjau, kad jei nėra ūpo bėgti, galima tiesiog pašokti. Šiandien kvietimą kartoju – įsijunkit mėgstamą dainą ir pirmyn! Tikrai nemokysiu, kaip šokti, tačiau štai kodėl tikiuosi, kad savaitgalį susitiksime šokių aikštelėje:

Skaityti daugiau
tumblr.com Šaltis – sporto draugas
Aistė Valiauskaitė

Kai temsta 3 valandą dienos, o iškišus nosį lauk, ją tiesiog nušąli, motyvacija daryti bet ką (žinoma, ir sportuoti) gali apleisti bet ką. Bent jau maniškė, palyginti su vasara, nusmuko kokiais 50 procentų. Vis dėlto sustabarėti juk nesinori. Atsimenat, kai vaikystėj (kai kas dar ir pernai) čiuožinėdavom nuo kalnų, tada bėgdavom į viršų kuo greičiau, kad galėtume vėl leistis žemyn, o tada po kelių gerų valandų raudonais skruostais , suplukę ir mirtinai išalkę grįždavom namo? Iš viso to sakinio pabrėžiu žodį „bėgdavom“. Taip, ir žiemą gali bėgti.

Skaityti daugiau
tumblr.com Jogos mėgėja mėgėjiškai apie jogą
Aistė Valiauskaitė

Niekada nebuvau didelė jogos gerbėja, nors tikrus jogos profesionalus visuomet gerbiau. Man jie atrodė tokie šiek tiek mistiniai žmonės, kuriems įdomu daryti, regis, pačią nuobodžiausią treniruotę kelias valandas. Tačiau, žinoma, atėjo toks metas, kai savo įprastų aktyviųjų treniruočių apie mėnesį negalėjau daryti, ir mano gyvenime atėjo jogos eilė.

Skaityti daugiau
pinterest.com Eiti ar neiti į sporto klubą?
Aistė Valiauskaitė

Atėjus rudeniui į sporto klubus grįžta sportininkai „paklydėliai“, nes lauke darosi šalta, šlapia ir tamsu. Šį mėnesį salėje sportavau ir aš, bet labai abejoju, ar kitą mėnesį savo kronikas tęsiu. Jei ir Jūs svarstot, kur patogiau sportuoti, štai mano gudrusis sąrašiukas:

Skaityti daugiau
tumbrl.com Sporto klubo kronikos I: aš vs. treneris arba neplanuota asmeninė treniruotė
Aistė Valiauskaitė

Į sporto klubą grįžtu periodiškai: ne tada, kai reikia taisyti figūrą (tokiais vienkartiniais „taisymais“ netikiu), o tada, kai bėgioti darosi tamsu ir vėsu. Sporto klube vaikštau į grupės treniruotes – pusę sporto salės turiu ir namie, jei bėgti, tai tik lauke, o ne ant takelio, prie kurių kartais net eilės būna (rimtai, žmonės, lauke pilna tuščių kelių!). Taip pat sporto klubo nelaikau vaikino paieškų vieta: paprastai atidirbu, o atrodau kaip Robin iš „How I met you mother“. (Žr. video - verta).

Skaityti daugiau
someecards.com Nenubėgtos distancijos pergalė
Aistė Valiauskaitė

Nepažįstu nė vieno, kuriam patinka sirgti, o jei susipažinčiau siųsčiau tiesiai į Mokslinių tyrimų institutą. Aš pati ligą dažnai bandau ignoruoti. Na, tai kaip dramblys kambaryje. Žinai, kad sergi, bet darai viską lyg būtum sveika kaip ridikas (nes juk stipri moteris!), bet galų gale (dažniausiai) tenka pripažinti, kad liga stipresnė. Šįkart, kone pirmą kartą, iš karto nutariau nusileisti. Šeštadienį dar smagiai lengvai pabėgiojau, kad būčiau „apšilus“ sekmadienio 10 km bėgimui. Vakarop akys ėmė rausti, ašaroti (ne iš liūdesio – net nežinau, kas tas liūdesys), o galvą spausti ir kaisti (deja, deja, ne nuo saulės). Vakare draugės gimtadienio tortą valgiau kartu su aspirino doze.

Skaityti daugiau
pinterest.com Nefiziniai bėgimo pliusai
Aistė Valiauskaitė

Rašiau jau ir, kodėl man patinka bėgti ir kas darosi bėgant, bet šįkart plačiau apie tai, ką duoda bėgimas be akivaizdžių fizinių pliusų – geresnės sveikatos ir gražių kojų. Kelias dienas bėgau kasdien – juk artėjant Vilniaus maratonui ir juodai atsilikus nuo bet kokio bėgimo grafiko tiesiog REIKIA. Bet man tas reikia bėgti galų gale virsta į didžiausią malonumą ir štai kodėl:

Skaityti daugiau
pinterest.com Kaip po pertraukos nereikia grįžti prie bėgimo
Aistė Valiauskaitė

Kai kaitina saulė ir praktiškai visą laisvalaikį leidi prie ežerų, ima atrodyti, kad laikas sustojo ir vasara dar bus ir bus, ir bus labai ilgai. Kai lauke +35 (ne saulėje), bėgimo bateliai būna padėti į šalį, laukia, kada saulė pasislėps už kokio debesies, o jų šeimininkas atsikvošės, kad reikia pamiklint kojas. Taip tingiai liepą laukė ir maniškiai „naikai“, vos kartais rytais išjudinami 4 kilometrų pajudėjimui (bėgimu tą vadinti būtų tiesiog gėdinga). Karščiai praėjo, tačiau tai vienas, tai kitas reikalas prioritetų sąraše vis nustumdavo bėgimą. Ir vieną dieną (tiksliai tai buvo rugpjūčio 14 d.) netikėtai į e.paštą atėjo žinutė „Iki Vilniaus maratono liko tik 30 dienų!“. Net sustingau prie kompiuterio ekrano. Supratau, kad bėgti REIKIA. Bet kaip?

Skaityti daugiau
1 2
3
4 5