Ar gali vienut vienutėlis dainininkas be muzikinės grupės, pritariančiųjų vokalistų ir profesionalių šokėjų sužavėti dešimties tūkstančių klausytojų publiką? Atsakymas – be abejonės, kad taip! Tai patvirtino vasario 15-osios vakarą sausakimšai žiūrovų prigūžėjusi Vilniaus „Siemens“ arena, ant kurios scenos raudonplaukis 23-ejų britų dainininkas Ed Sheeran pasirodė pritardamas sau tik akustine gitara ir efektų pedalais (angl. looper).

Specialiai dainininko muzikinio turo koncertams buvo sudarytas dainų sąrašas, į kurį įtrauktos ne tik naujausio albumo „X“ (angl. multiply), bet ir populiariausios pirmojo albumo „+“ (angl. plus) dainos ir singlai. Publiką „apšildė“ kartu iš Didžiosios Britanijos atvykęs dainininkas Ryan Keen, kuriam žiūrovai negailėjo garsių ovacijų tarsi pats Ed Sheeran būtų scenoje. Maždaug po 40 minučių nekantraujanti minia sulaukė to, dėl kurio ir susirinko. Ed Sheeran išėjo į sceną kaip visuomet susišiaušusiais plaukais, vilkėdamas paprastais juodais džinsais, mėlynais languotais marškiniais ir raudonais sportbačiais. Per petį buvo pasikabinęs gitarą ir nieko nelaukdamas užgrojo dainą „I'm a Mess“, kuri, kaip rašoma internete, buvo sukurta tiesiog duše ir skirta tuometinei draugei.

Nutilus griausmingiems plojimams ir šūksniams, atlikėjas prisistatė „Sveiki, mano vardas Ed Sheeran, aš pirmą kartą lankausi Lietuvoje, bet labai tikiuosi, kad šį vakarą mes visi dainuosime taip, kad galiausiai liksime visai be balsų. Tad pasilinksminkime!“. Jis padrąsino publiką dainuoti kartu su juo, jei žodžiai yra gerai žinomi, o jei ir nelabai – nieko tokio, juos galima čia pat išgalvoti ir vis vien puikiai praleisti laiką.

Žiūrovai suūžė, kai pasigirdo populiaraus hito „Lego house“ iš albumo „+“ akordai. Atlikdamas ją, kaip ir dar kelias dainas, jaunasis dainų kūrėjas pritarė sau tik akustine gitara. Tačiau, norėdamas, kad kai kurie kūriniai nuskambėtų dinamiškiau, jis mušė ritmą per gitaros korpusą ir naudojo efektų pedalus  – taip vadinamą looper'į, įrenginį skirtą gyvam besikartojančių muzikinių motyvų užrašymui ir atkūrimui realiame laike. Gyvas atlikimas nuskambėjo ne ką prasčiau nei įrašytas studijoje, o, sprendžiant iš audringos publikos reakcijos, net geriau, nes visiems žinomos dainos buvo sudėliojamos iš muzikinių gabalėlių čia pat, vietoje, be jokio išankstinio pasiruošimo.

Kai Ed Sheeran paklausė žiūrovų, ar jiems patinka Stevie Wonder, visi kaip vienas subangavo atsakymu „Taip!”. Tuomet jis pasakė, kad šių metų „Grammy“ apdovanojimuose buvo ruošiamas specialus pasirodymas pagerbti šiam garsiam muzikantui ir jam teko išmokti vieną dainą. Kaip pasakė jaunasis atlikėjas, kad ir kokios užvedančios būtų Stevie Wonder dainos, jų atlikimas išties sudėtingas. Tarsi netyčia „prisikarksėjęs“, vos efektų pedalais pradėjęs įrašinėti muzikines frazes dainai „Master Blaster (Jammin’)“, jis suklydo, tačiau nei kiek nesutriko, ir, atsiprašęs auditorijos, pradėjo iš naujo.

Turėjome progos įsitikinti, kad atlikėjas turi gerą humoro jausmą. Prieš pradėdamas dainą „Bloostream“, jis paklausė, ar mes žinome tą rankos judesį, kurį repo koncertuose daro žiūrovų minia (ištiesta ranka kilnojama aukštyn žemyn): „Aš pats kvailokai atrodyčiau jį darydamas, kai kitoje rankoje laikau gitarą, bet jūs juk galite. Paprašysiu jūsų daryti šį judesį per priedainį, tačiau galite nesustoti ir visos dainos metu, tik, bijau, kad ranka gali pavargti. Nors, jei esate vaikinas, ranka turėtų būti ištreniruota“.

Nepaprasta buvo tai, kad jam užtekdavo tiesiog paprašyti šiek tiek tylos, kad jis galėtų jausmingai atlikti lyriškas dainas ir beveik visa minia nuščiūdavo ir ramiai klausydavo. Taip jis pageidavo atlikti dainą „One“ ir „A Team“. Tokios pačios pagarbos nusipelnė, kaip jis pats prisipažino, mėgstamiausia naujojo albumo daina „Thinking Out Loud“, jo pakrikštyta „žengimo prie altoriaus“ daina. Kaip ją apibūdino Ed Sheeran, tai vienintelė išties linksma albumo daina, kuri jo mintyse užgimė tiesiog sukiojantis virtuvėje. Akivaizdu, kad ši daina Lietuvoje yra pati populiariausia, nes nuo pat pradžių iki galo visa publika dainavo kartu su atlikėju, kuo puikiausiai atsimindama visus žodžius. Panaši reakcija buvo ir į epiniam filmui „Hobitas: Smogo dykynė“ sukurtą dainą „I See Fire“, kuomet visi darniai, tarsi choras, niūniavo į dainininko atsuktą mikrofoną.

Muzikantas maloniai nustebino į kai kuriuos savo kūrinius įtraukęs intarpus iš kitų gerai žinomų pop muzikos hitų. Pavyzdžiui, atlikdamas populiariąją „Don‘t“, Ed Sheeran sudainavo kelias ritmenbliuzo grupės „Blackstreet“ dainos „No diggity“ frazes. Kūrinio „Take it back“ pabaigoje išgirdome Stevie Wonder dainos „Superstition“ priedainį. Dainininkas tikrai neprašovė sudainuodamas gabaliuką Elvis Presley dainos „Can’t Help Falling In Love”. O improvizuodamas su garsų įrašymu, dainos „You Need Me, I Don't Need You“ pradžioje vaikinas panaudojo legendinės Eric Clapton dainos „Leyla“ gitaros motyvą. Galiausiai įmaišė 50 Cent dainą „In Da Club“ bei Iggy Azalea ir Charli XCX hitą „I‘m so Fancy“. Ši daina susprogo tarsi muzikinė bomba ir tai taip pat buvo vienas iš kūrinių, pagaliau pakėlęs visą auditoriją ant kojų.

Prieš tai pasakęs, kad tai bus paskutinė daina tą vakarą (iš garsaus nusivylimo atodūsio salėje supratau, kad dalis tuo patikėjo, kai kurie po dainos išėjo į rūbines paltų), jis paragino visus žiūrovus padėti jam ir iš pradžių dainuoti „Give Me Love“ labai tyliai ir po truputį „užauginti“ dainą iki kulminacijos. Norėdamas paskutinį kartą išjudinti publiką, dainininkas paprašė visų paskutinę koncerto dainą „Sing“ dainuoti kartu su juo ir nesustoti net tada, kai jis paliks sceną. Pagrindinę šios dainos frazę žmonės niūniavo net po koncerto lėtai slinkdami rūbinių link.

Ed Sheeran gimė 1991 m. vasario 17 d. (taip, jis koncertavo Lietuvoje likus vienai dienai iki savo gimtadienio) mažame Framlinghamo miestelyje (Didžioji Britanija) ir savo talentą kurti muziką atrado dar mokykloje. 2008 metais jis persikėlė gyventi į Londoną, kur tikėjosi lengviau prasimušti į muzikos pasaulį. Ir jam tai pavyko. Įrašinėdamas bandomuosius įrašus, dalyvaudamas įvairiuose muzikiniuose projektuose ir koncertuodamas kartu su kitais atlikėjais jis atkreipė tokių garsių muzikantų kaip Elton John bei Jamie Foxx dėmesį ir tai lėmė, jog 2011 metais jis pasirašė sutartį su įrašų leidybos kompanija „Asylum/Atlantic Records“. Tais pačiais metais buvo išleistas Ed Sheeran debiutinis albumas „+“ („plus“). Pagrindinė albumo daina „The A Team“ iškart atsidūrė muzikos topų sąrašo viršuje. Tačiau, prisipažinsiu, į raudonplaukį vaikinuką atkreipiau dėmesį tik tuomet, kai muzikiniai kanalai pradėjo transliuoti jo dainos „Lego House“ klipą, kuriame jo pamišusį gerbėją suvaidino „Hario Poterio“ žvaigždė Rupert Grint (Ronis Vizlis).

2014 metų birželį pasirodė antrasis albumas „X“ („multiply“), kuris buvo išgirtas muzikos kritikų ir jau per pačią pirmą savaitę nuo pardavimų pradžios sulaukė tarptautinio pripažinimo. Nepaisant to, reklamuodamas šį albumą, Ed Sheeran surengė pasaulinį gastrolinį turą, taip pradžiugindamas savo gerbėjus Europoje, Azijoje, Okeanijoje ir abiejuose Amerikos žemynuose. Laimei, jaunojo dainininko koncertų maratonas neaplenkė Lietuvos ir sekmadienį vilniečiai bei sostinės svečiai galėjo mėgautis neeiliniu renginiu.

Nors šis jaunas, tačiau labai talentingas dainų kūrėjas ir atlikėjas jau dabar vadinamas muzikos pasaulio sensacija, o jo populiarumas su kiekviena diena tik auga, jo koncerte neišvydome akinančių šviesų, dešimties skirtingų kostiumų ar akrobatų šou. Ed Sheeran papirko visus nuoširdžiu ir žaismingu bendravimu, paprastomis, tačiau prasmingomis dainomis apie meilę, profesionaliu atlikimu ir atsidavimu žiūrovams visu šimtu procentų. Tačiau šiek tiek abejoju, ar žiūrovai, susirinkę Vilniaus „Siemens“ arenoje, tinkamai atsakė jam tuo pačiu. Didelė dalis publikos mieliau rinkosi pasyvų klausymąsi ir nepakilo nuo kėdžių net girdėdama puikiai žinomas dainas ir raginama paties atlikėjo. Na, bet aš už save jaučiuosi visiškai rami: delnus skauda nuo plojimo, balsas prikimęs, nes dabar galiu visiems pasakyti, kad dainavau kartu su Ed Sheeran!