Dar vaikystėje juodi ūsai man tapo dviejų veikėjų ikona – vienas jų gyveno Agathos Christi istorijose, pabrėždavo esąs belgas ir be perstojo rūpinosi savo pilkosiomis ląstelėmis, o štai antrasis – iš tiesų gyvenęs išraiškingų akių intelektualas, į XX amžiaus meno pasaulį atnešęs permainų tornadą ir turėjęs mūzą, vardu Gala.

„Pasaulis žavėsis manimi. Turbūt aš būsiu paniekintas ir nesuprastas, bet aš būsiu didis genijus. Aš įsitikinęs tuo“, – kartą yra pasakęs nenuspėjamasis ispanas Salvadoras Dali, šiuo teiginiu tarsi pranašas žodžiais nupiešęs savo būsimą šlovę siurrealizmo padangėje.

Galima vadinti Dali arogantišku, išprotėjusiu, hedonistu, tačiau nesižavėti jo kūriniais tiesiog negali. Todėl ir leki išdegusiom akim į jo parodą, jei tik ji netikėtai užsuka pasisvečiuoti į tavo miestą.

Nuo šių metų sausio S. Dali paroda „Materialusis siurrealizmas“, klajojusi nuo Klaipėdos iki Brno Čekijoje, pagaliau pirmą kartą vilniečiams suteikia progą susipažinti su originaliais S. Dali kūriniais, kuriuos eksponuoja Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Prancūzijoje įsikūrusio fondo „SARL Amiencom“ parengtą kilnojamąją parodą sudaro apie 100 tapytojo, skulptoriaus ir grafiko kūrinių, saugomų privačioje kolekcijoje. Parodoje jums pozuos Dali šedevrai iš 4 tapybos darbų ciklų.

Akvarele pieštų iliustracijų ciklas „Dieviškoji komedija“ skirtas garsiajai italų poeto Dantės Alighierio poemai iliustruoti, kartu pažymint Alighierio 700-ąsias gimimo metines. Šis darbas, kaip bebūtų keista, Italijos vyriausybės užsakymu patikėtas ispanui, buvo išpildytas per 9 metus (1951-1960). Nauja iliustracija poemoje buvo simboliška – ji keisdavosi kas 1000 poemos eilučių. Iš šio ciklo labiausiai atmintyje įstrigo akvarelė, pavadinimu „Puolęs angelas“.

Renesenso menininko Benvenuto Cellinio (1500-1571), kuriuo S. Dali žavėjosi, autobiografijai skirtame 16 iliustracijų cikle menininkas palieka daug vietos mąstymui ir verčia dvejoti vaizdo supratimu. Spalvos, smulkios, kruopščios detalės mažų mažiausiai verčia prikišti nosį arčiau siurrealistinio vaizdelio. Šiame cikle taip smalsaudama nosį prikišau arčiau kūrinio, pavadinimu „Griuvėsiai“ (1945 m.).

Ciklas „Dvylika apaštalų, arba Apskritojo stalo riteriai“ sutrikdė. Iš pradžių tarsi regi vaikiška ranka raudoname, oranžiniame, mėlyname fone papaišytus eskizus, tačiau vėliau paveikslai jau, atrodo, kitokie šiame cikle ir negali būti. Viskas savo vietoje. Visuma. Religinių ir moralinių etalonų paralelės cikle (apaštalai ir riteriai) – įdomus, neįprastas ir stebinantis sprendimas.

Pedro Antonijaus de Alarcono apysakos „El sombrero de tres picos“ („Trikampė skrybėlė“) ir to paties pavadinimo baleto 20 akvarelių (1959 m.) ciklas spalvingas, žaismingas, pasakojantis istoriją. Vaizdavimo būdas, nesamų objektų šešėlių magija bei detalių atsikartojimai iliustracijose – S. Dali paslėpta mįslė. Labiausiai įsiminė akvarelė, pavadinimu „Abejonė ir realybė“, kurioje vaizduojamas save graužiantis šuo. Turbūt todėl, kad ir patys kartais sakome, kad mus graužia abejonė, kai jaučiame vidines prieštaras su realybe.

Parodoje tikrasis S. Dali visu gražumu matomas keraminių lėkščių cikle „Žaidimo kortos“ bei „Septyni metai“. Sporto pasaulio istorija besidomintiems lankytojams smagus atradimas bus pamatyti S. Dali kurtus medalius Pasaulio futbolo čempionatui, vykusiam 1986 metais Meksikoje. Bent jau man tai buvo netikėta!

Asmeninė savimeilė taip pat iš muziejaus išėjo besišypsodama – genijus sukūrė bareljefą „Kosminė Ieva“. Iki kosmoso man dar tolokai, nebent sugalvočiau įsigyti bilietą į Marsą, žinoma, į vieną pusę, bet kol kas liksiu ties savo, kaip gyvybės davėjos, ištakų.

Ši paroda – fantasmagoriška realybė, kuri kaip lakus smėlis paskandina savyje. Toks įspūdis, kad valandą praleidai genijaus galvoje ir matei pasaulį taip, kaip matė S. Dali. Nors garsiai pasaulio apšnekėtų laikrodžių parodoje neišvysite. Na, nebent keraminėje peleninėje.

S. Dali darbų paroda lankytojų lauks iki gegužės 31 d. Skubu nuraminti, kad genijus jūsų neapiplėš – parodą suaugusieji gali aplankyti už „Lituanicos“ lakūnų banknotą, o senjorams, studentams ir moksleiviams ši pažintis pareikalaus atseikėti keletą monetų. Kultūrinį akiratį praplėsti verta, o ir ne aukso kalnus ši šventė akims kainuoja!