1933 metų sausį Vokietijoje demokratiniu keliu perrinktam Reichstagui pradeda vadovauti į kanclerio postą išrinktas Adolfas Hitleris, vos prieš metus gavęs Vokietijos pilietybę. Kitame pasaulio krašte 1933-ųjų vasarį iš Lietuvos ir JAV pašto įstaigų pirmąsyk gautas leidimas laiškus gabenti oro keliu, padrąsindamas lietuvius lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną įgyvendinti savo didelį to laikmečio užmojį – perskristi Atlanto vandenyną šešiaviečiu keleiviniu lėktuvu Pacemaker.

Dar tais pačiais 1933 metais Čikagos laikraščio „Naujienos“ žurnalistas, Amerikos lietuvis Antanas Vaivada lėktuvą pasiūlo pavadinti „Lituanica“ (lietuvybė). Žurnalistas rašė: „Dėmesin krito kelios Dariaus ir Girėno būdo ypatybės. Pirma – tai jų ypatingai gilus ir pavyzdingas atsakomybės jausmas visuomenei. Rėmėjams duotas pažadas, kad juodu skris, buvo tarsi akmenyje iškalta priesaika, nepalaužiamas garbės žodis, kad „Lituanica“ ir juodu iš New Yorko, pakils, ir kad jokios aplinkybės skridimo Lietuvon nesustabdys. Antra – kiekvienas jiems artimas asmuo žinojo, kad Dariui ir Girėnui visiškai nerūpėjo asmeniškas praturtėjimas ar komercinis pasisekimas. Jų skridimo motyvas buvo aiškus noras pasitarnauti Lietuvos ir lietuvių, o kartu ir viso pasaulio gerovei.“

Likus daugiau nei dviem mėnesiams iki pakilimo iš Niujorko „Floido Beneto“ oro uosto, plieninė 8,5 metrų ilgio paukštė buvo baigta ruošti skridimui: kad greitai neišalktų, degalų bako rezervas buvo papildytas 3541 litrų kuro ir 145 litrais tepalo – tokios atsargos lėktuvui, pirminiais paskaičiavimais, leido nuskristi iki Kauno ir dar 800 kilometrų. Naujai įmontuotas 9 cilindrų Wrighto firmos žvaigždinis variklis lėktuve veikė tarsi nauja širdis žmogaus kūne. Oficialiai pripažinta, kad oranžine spalva perdažyta „Lituanica“ turėjo visus navigacijai reikalingus prietaisus ir sėkmingam skrydžiui atlikti buvo gerai paruošta. Tačiau visada yra „bet“. Jeigu po 1912-ųjų „Titaniko“ tragedijos Atlanto vandenyse ūžė kalbos, kad tiek daug gyvybių prarasta dėl per mažo valčių bei kitų gelbėjimosi priemonių kiekio, tai „Lituanicos“ atveju dėl lėktuvo perkrovos neliko vietos parašiutams bei radijo ryšio įrangai.

1933 metų liepos 15 dieną anksti ryte Žemaitijoje gimusių ir augusių, vėliau Amerikoje susitikusių lakūnų – S. Dariaus (tikroji pavardė – Jucevičius)ir S. Girėno (tikroji pavardė – Girskis) – pilotuojamas lėktuvas trečiuoju bandymu atsiplėšė nuo pakilimo tako.

Skrydžio pradžia JAV

Apie skrydį suskubo pranešti telegramų agentūros, taip pasiųsdam žinią ir į Lietuvą, kurios Kauno Aleksoto oro uoste ėmė būriuotis tūkstantinė žmonių minia, laukdama savo didvyrių. Likimo akibrokštas – lietuvių trauktos dainos, kurių viena buvo „Atskrend sakalėlis per žalią girelę, atmušė sparnelius į sausą eglelę“.

Lakūnai Kaune turėjo nusileisti liepos 17-osios naktį, tačiau taip ir nenusileido. Sėkmingai įveikę Atlanto vandenyną, S. Dariaus ir S. Girėno pilotuojama plieninė paukštė atmušė sparnelius į Soldino (tuomet Vokietijos teritorija, dabar – Lenkijos) miškų pušis. Iki šiol katastrofos priežastys lieka tik diskusijose, iki šiol nėra nustatytų oficialių lėktuvo sudužimo išvadų, kodėl taip nutiko, juolab kai „Lituanicai“ iki tikslo buvo telikę 650 kilometrų.

Lėktuvo liekanos po katastrofos Soldino girioje (miške)

Kaip 80-ųjų lakūnų žuvimo metinių proga rašė naujienų portalas 15min.lt, pranašiški buvo prieš skrydį ištarti Stepono Dariaus žodžiai: „Lituanica“– ne mūsų vienų nuosavybė ir viltis, bet ir visų lietuvių; kai nelaimė ištinka laivą jūroj, laivo kapitonas grimzta į jūros dugną drauge su savo laivu. „Lituanica“ pristatys mudu Kaunan arba žūsime su ja.“

To meto pranešime teigta, kad nelaimė nutiko dėl audros ar motoro gedimo. Kita versija teigia, kad lietuvių lakūnų pilotuojama „Lituanica“ galėjo būti numušta vokiečių žvalgybos įvertinus ją kaip priešų žvalgybinį lėktuvą, tačiau po katastrofos surinktais duomenimis, lakūnų kūnuose kulkų nerasta. Tad tai vis dar lieka mįsle istorijai ir Lietuvos ainiams.

Visgi derėtų pripažinti, kad šis skrydis buvo didelė pergalė ne tik prieš rūstaujančius Atlanto vandenis, bet ir valios ir tikėjimo pergalė. „Lituanica“, pilotuojama bičiulių S. Dariaus ir S. Girėno, be nusileidimo įveikė 6 411 kilometrų per mažiau nei dvi paras – 37 val. 11 min. ir tapo antruoju tokiu žygdarbiu aviacijos istorijoje. Tad artėjant eurų įvedimo metui, ko gero, bent dešimties litų banknote vertėtų išsaugoti, o galbūt net ir įsirėminti – juk tai mūsų, lietuvių ir Lietuvos, paveldėta istorinė praeitis, kurią išsaugoti yra tautos pareiga bočiams.