Johanas Sebastianas Bachas neveltui buvo vienas produktyviausių kūrėjų. Jis labai mėgo kavą – taip labai, kad netgi paskyrė šiam nuostabiam gėrimui kūrinį – „Kavos kantatą“. Švęsdamas Operos dieną Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras visiems kavos ir operos mylėtojams padovanojo puikią dovaną – J.S. Bacho „Kavos kantatą“ kartu su karštos kavos puodeliu. Ten pasisuko ir mūsų kultūros kompasas.

Pasirinkome patį pirmą iš keturių pasirodymų – juk kavos labiausiai reikia iš pat ryto. Nors į Operos ir baleto teatrą visada smagu eiti pasipuošus ir džiaugtis amžinai iškilminga, šįkart kiek neformalesnė kamerinė salė buvo kaip tik tinkama. Scenografija leidžia pasijausti namie: pūkuotas kilimas, pora fotelių ir, žinoma, kavos staliukas.

Turinys skirtas tikriems kavomanams. Mergina, vardu Lizetė, džiaugiasi kiekvienu gurkšneliu kavos. Ji dainuoja, kad jei negaus kavos, pavirs žemės grumsteliu (kas nėra taip pagalvojęs rytą darbe?). Lizetė teigia, kad šio „nuodo neatsisakys amžinai“, nes „Ak! Koks gardus kavos skonis! Švelnesnis už tūkstantį bučinių, saldesnis už muskatinį vyną!“ Lizetės tėvą Šlendrianą dukros kavomanija rimtai gąsdina. Vis dėlto vienintelis argumentas, kuris atkreipia Lizetės dėmesį yra tai, kad gerdama kavą ji taip ir neištekės. (Čia, žvelgiant iš šiuolaikinės kavoholikės pozicijų, racionalumas jau dingsta).

XVIII a. J. S. Bacho „Kavos kantata“ buvo daugiau nei duoklė kavai. Tai buvo ir socialinės akcijos dalis. Tuo metu tikėta, kad  kava kenkia moters vaisingumui, todėl buvo bandoma mažinti kavos vartojimą. Tačiau J. S. Bachas palaikė moterų teisę gerti kavą.  Kūrinys, laikomas komiška opera, suprantama būdavo atliekamas kavinėse.

Lizetės vaidmenį atliko Monika Sakalauskaitė. Sunku patikėti, kad anksčiau estradoje žinomos Giulijos dukra Monika sopranu dainuos operose. Jos tėvo Šlendriano vaidmenį atliko Raimundas Juzuitis (bosas). Edgaras Davidovičius (tenoras), kuris užėmė pasakotojo vaidmenį, gali pakeisti tradicinį požiūrį, kaip atrodo klasiką atliekantys solistai. Vaikino kasa buvo ilgesnė nei mūsų trijų kartu sudėjus.

Maždaug 30 minučių pasirodymas ne tik sugebėjo pažadinti lietingą šeštadienio rytą, bet ir pakelti nuotaiką visam savaitgaliui ir priminti, koks puikus gėrimas yra kava.