Turbūt nerasime žmogaus, kuriam nepatiktų prancūziškos romantinės komedijos. Jos tokios lengvos, mielos, šiek tiek intriguojančios ir visiškai atpalaiduojančios. Jų siužetas paprastai sukasi apie subtilius žmonių jausmus, keblokus tarpusavio santykius ir į širdis pasibeldusią meilę. Kas galėtų būti geriau, kai norisi pailsinti po darbų pavargusią galvą? Štai vieną vakarą su drauge apsilankiau kino teatre „Pasaka“, kur kartu išsirinkome filmą „Džema Boveri“, Lietuvoje pirmą kartą pristatytą 20-ojo Tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris 2015“ metu.

Istorija rutuliojasi mažame Prancūzijos miestelyje, kažkur Normandijos regione. Čia gyvena jaukios kepyklėlės savininkas ir puikus duonos kepėjas Martenas Žoberas (vaid.Fabrice Luchini). Gyvenimas miestelyje ramus, nes nieko ypatingo čia niekada nevyksta. Tačiau vieną dieną gretimame name apsistoja iš Didžiosios Britanijos atvykusi jaunavedžių pora. Draugiškas senukas šiltai priima naujus kaimynus. Klasikinės literatūros mylėtojas nustemba sužinojęs, jog sutuoktiniai yra Džema ir Čarlis Boveri, beveik kaip garsaus Gustavo Flobero romano „Ponia Bovari“ pagrindiniai herojai. Na, ten buvo Ema ir Čarlis, bet juk menka bėda, visvien sutapimas nepaprastai intriguojantis. Martenas įsikala į galvą, kad privalo apsaugoti šią jauną šeimą nuo tragiškos lemties, ištikusios Flobero išgalvotus personažus, tad pradeda įdėmiai juos stebėti.

Filme trumpai paaiškinama, kodėl jaunavedžiai iš Londono atsikraustė gyventi į mažą miestelį netoli Ruano. Džema (vaid. Gemma Arterton, žinoma iš filmų „Persijos princas“, „Rokenrola“, „Džeimsas Bondas. Paguodos kvantas“) yra tapytoja, o jos vyras Čarlis (vaid. Jason Flemyng, žinomas iš filmų „Lok, stok arba šauk“, „Žvaigždžių dulkės“, „Keista Bendžamino Batono istorija“, „Iksmenai“) – restauratorius. Susituokę jie kurį laiką gyveno sostinėje, tačiau meniškos sielos Džemai atsibodo didmiesčio triukšmas ir nuolatiniai buvusios Čarlio žmonos skambučiai, tad ji įtikino savo vyrą persikraustyti gyventi į Prancūziją, kur gyvenimas bus ramus, maistas skanus, o draugiški žmonės prablaškys ir suteiks naujo įkvėpimo gyventi ir kurti.

Tačiau ne viskas taip jau ir puiku. Namas pasirodo besąs senas, sukiužęs, per lietų varva pro stogą, kanalizacija apgailėtinos būklės, o mylimasis Čarlis nėra iš tų vyrų, kurie puola viską taisyti. Jis atsipalaidavęs menininkas, tad jaučiasi puikiai ir nelabai supranta, ko Džema tokia susirūpinusi. Negana to, jų gyvenimas čia – nuolatinės atostogos, tad, neilgai trukus, jie jau giliai paskendę skolose. Ir netgi tada, kai iš dangaus nukrenta turtingų ir kiek snobiškų kaimynų pasiūlymas dekoruoti jų įspūdingo dydžio namą, jie neskuba jo imtis, nors tai galėtų pataisyti jų finansinę padėtį.

Džemą pradeda varginti nuobodulys ir tada prasideda visos linksmybės. Ji žino, kaip vyrus veikia jos išvaizda ir jausmingumas, todėl netrukus jos akiratyje pasirodęs jaunas turtingas aristokratas atsiduria ir jos lovoje. Kepėjas Martenas taip pat neabejingas savo kaimynei, tad, iš dalies gelbėdamas jos sanduoką, iš dalies vedamas pavydo, bando sutrukdyti naujai užsiplieskusiems santykiams. Visgi turtuolis pasirodo esąs bailys, tad netrukus dingsta iš miestelio, o Čarlis, sužinojęs apie Džemos neištikimybę, palieka ją ir grįžta į Londoną. Džema nebūtų Džema, jei liktų viena. Netikėtai miestelyje apsilanko jos buvęs mylimasis ir atgimsta senieji jausmai. Martenas Žoberas vėl griebiasi už galvos. Velniai rautų tą moterį, kad ji nei kiek negali susiturėti.

Filmo pabaiga labai netikėta ir netgi tragiškai komiška, o gal reikėtų sakyti – komiškai tragiška. Ne ne, Džema nemirė apsinuodijusi žiurkių nuodais, kaip to bijojo Martenas, įžvelgęs panašumą su prieš save ranką tokiu būdu pakėlusia Ema Bovari iš Flobero romano. Jos likimas kiek kitoks. Kaip ten bebuvę, tas įvykis suvienijo visus ją įsimylėjusius vyrus ir paliko juos nieko nepešusius.

Prancūzų režisierės Anne Fontaine, kai kam žinomos iš kino juostų „Coco prieš Chanel“ ir „Chloe“, filmo „Džema Boveri“ istorija pirmą kartą pasaulį išvydo kaip britų rašytojos, iliustratorės ir karikatūristės Posy Simmonds komiksas. Pirmiausia jis buvo publikuotas britų dienraštyje „The Guardian“, o vėliau išleistas knygos forma. Pasak Vikipedijos, ši autorė dažnai švelniai pašiepia Anglijos viduriniąją klasę ir jos knygos dėmesio centre atsiduria „pasmerkta“, šiek tiek tragiška herojė, primenanti romantiškai nuobodžiaujančias paneles iš devynioliktojo amžiaus romanų, tik čia į jas žvelgiama su gera ironijos doze. Iš tiesų, ekranizacija puikiai perteikia šią nuotaiką.

Posy Simmonds komiksas "Džema Boveri"

Posy Simmonds komiksas "Džema Boveri"