Nors Lietuvos zoologijos sodas gali didžiuodamasis prisistatyti jau sulaukęs senjoro amžiaus, mat 2015 metais zoologijos sodas minės 80-ies metų veikimo jubiliejų, tačiau veikiausiai pats profesorius Tadas Ivanauskas, kurio iniciatyva 1935 metais savo gyvavimą pradėjo zoologijos sodas, griebtųsi už galvos, išvydęs aptvarus bei jų gyventojus šiandien.

Kauno zoologijos sode pirmą kartą lankiausi būdama dar vaikas, ko gero, buvau pradinukė. Tačiau įspūdis, kurį tuomet man, vaikui, paliko tik knygose ar per televizorių regėti gyvūnai, buvo nepaprastai didelis. Vaiko akimis, zoologijos sodo gyventojai man rodėsi tarsi nužengę iš pasakų, kažkokie maži stebuklai ant šios žemės, kuriuos galiu regėti savo akimis, net jas gerokai pasitrynus, jie niekur nedingo kaip sapnas. Viskas labai gražu, tačiau tai buvo pirmas įspūdis vaikui. Paremtas emocija, noru pažinti, nesusimąstant apie šios atrakcijos užkulisius.

Norėdama išgyventi darsyk bent panašų pakylėjimą į tą andai patirtą vaikystėje, ne per seniausiai lankiausi Lietuvos zoologijos sode. Tai, ką pamačiau ir pajutau, toli gražu nebuvo tas skaidrus ir geras jausmas iš vaikystės. Dabar vaikštinėdama po zoologijos sodą – vienintelį valstybinį Lietuvos zoologijos sodą! – jaučiau, kad vaikystės įspūdžiai sugriauti neatstatomai, keistai apėmė apmaudas, atmieštas pykčiu. Nejaugi Lietuva kaip senovės Roma, kur gyventojams svarbiausia gauti duonos ir žaidimų, nepaisant kainos, nepaisant, kad tie žaidimai kažkam kainuoja gyvybę? Argi jau šitaip sulaukėjome, kad tapome visiškai abejingi senuose, prastai įrengtuose ir tam tikroms gyvūnų rūšims nepritaikytuose gyventi aptvaruose slampinėjantiems zoologijos sodo gyventojams? Jei jau nusukame akis, nenorėdami matyti išties gana sunkios, o kai kur netgi beviltiškos padėties, tai rimtai pasvarstykime, ar mums tikrai reikia tokios brangiai kainuojančios (ir ne vien apie pinigus aš čia kalbu!) pramogos?

Europos Zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA), remiantis šių metų balandžio mėnesio tyrimo duomenimis, savo gretose turėjo 344 narius 41 Europos valstybėje. Skaičius išties nemažas. Tačiau Lietuvos šiame sąraše nėra, nes ji tėra gavusi kandidatės narystei statusą. Tuo tarpu kaimynystėje esančio Nacionalinio Rygos zoologijos sodo, savo gyvavimą pradėjusio keliais dešimtmečiais anksčiau nei Lietuvos zoologijos sodas, narystė asociacijoje patvirtinta dar 1992 metais, vos Latvijai pradėjus kvėpuoti laisvu nuo okupantų oru. Atrodo, ta pati Rytų Europa, bet progresas šioje srityje skiriasi. Mes ir šiandien tebesivelkame šio karavano gale su Balkanų šalimis bei Rusijos Kaliningrado bei Leningrado zoologijos sodais.

Grįžtant prie valstybinio mūsų šalies zoologijos sodo, reikia užsiminti ir apie šios įstaigos rėmimą. Zoologijos sodą gali paremti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tačiau norinčių prisidėti prie gyvūnų gerovės didinimo skystokai, nors sodui verkiant reikia subsidijų bei finansinės paramos mažų mažiausiai voljerų atnaujinimui. Sodo oficialioje svetainėje netgi yra atskira skiltis „Parama“, kurioje pateikiama gana išsami informacija potencialiam rėmėjui. Šioje skiltyje yra ir iš pirmo žvilgsnio paprastas sąrašas. Tačiau netoks jau jis ir paprastas, kai įdėmiau paskaitai. Tai svarbiausi dalykai, kurių reikia egzotinius gyvūnus globojančiai įstaigai.

„Šiuo metu zoologijos sodo pageidaujamų įsigyti prekių/paslaugų sąrašas neilgas:

  1. Kompiuteris + monitorius
  2. Dideli kelmai (be šaknų), stori medžių kamienai, drevių (lauko voljerams)
  3. Inkubatorius ropliams
  4. Kvarco lempa
  5. Oro kondicionierius (terariumo lankytojų salėje)
  6. Elektroninės svarstyklės
  7. Akvariuminiai filtrai
  8. Termoreguliatoriai (akvariumams)
  9. Nerūdijančio plieno plautuvė, didelė (60cmX60cm, gylis 30cm)
  10. Medinės statinės – 70-100L talpos (didžiųjų ir vidutinių papūgų inkilams įrengti)
  11. Patalpų drėkintuvas (tropiniams paukščiams ir patalpų drėkinimui su eteriniais aliejais (prieš grybelius, bakterijas ir t.t.)
  12. Mediniai įvairių dydžių inkilai (dėl matmenų prašome kreiptis -raimonda@zoosodas.lt)
  13. Šaldiklis (150 l)
  14. Vaiko vystymo stalas
  15. Radijo ryšio stotelė
  16. Stiklinis gaubtas, 1 m diametras
  17. Segmentinė tvora, aukštis 4 m, ilgis 200 m
  18. Betono 250  m3

Tiesa, paremti sodą galima ir kitu būdu. Pavyzdžiui, nusipirkus kokį guanaką (1499,19 Lt) ar kokios antilopės gnu patiną (1936 Lt).

Zirafa

Vis tik jeigu norime, kad vaikai galėtų džiaugtis kokybiška edukacine programa, tai gal kartu ugdykime ir atsakomybę bei suvokimą, kad šiems gyvūnams jų narvas – vieninteliai namai, nes laukinėje gamtoje jie, evoliucijos teorija remiantis, paprasčiausiai neišgyvens, nes negebėdami prisitaikyti prie laukinės aplinkos bus ta silpnoji grandis, o juk išgyvena tik stipriausi, tiesa?

Tačiau bent jau tarp tų keturių sienų gyvūnas turi rasti pakankamai ėdesio, sulaukti veterinarų dėmesio bei gydymo, jei reikia (matyta beždžionė savo stikliniame narve apsilankymo metu rakinėjo šone esančią žaizdą). Nebūkime dar viena šalis, kuri prisideda prie sveikų gyvūnų zoologijos soduose žudymo – per metus, anot www.independent.co.uk, Europoje nužudoma daugiau kaip 5000 sveikų gyvūnų.

Ko gero, pamenate šiemet vasarį Kopenhagos (Danija) zoologijos sodo lankytojams, kurių tarpe buvo daug vaikų, viešai demonstruotą egzekuciją 18 mėnesių sveikam žirafiukui Marijui? Lietuvos zoologijos sodo atstovai, komentuodami Lietuvos žiniasklaidai šią situaciją, teigė, kad mūsų šalies zoologijos sode su gyvūnais niekada nebūtų taip žiauriai pasielgta. 

P.S. Pabaigai ramybės neduodantis klausimas. Kas per mada šerti zoologijos sodo gyvūnus popkornais ar kitu savo atsineštu užkandžiu? Sveikinu gerą širdį ir norą dalintis, bet įspėjamieji užrašai ant lentelių ne šiaip sau ar dėl grožio pritvirtinti prie aptvarų, ponios ir ponai! Kviečiu bent vieną dieną metuose pasidaryti Gerumo dieną, kai 5 litus, kuriuos išleistumėte cigaretėms, alaus bokalui, saldainiams ar žurnalui, paaukotumėte tiems, kuriems jie reikalingi. Lai vaikai po pirmo apsilankymo zoologijos sode vis dar išsineša kartu su savim mažą stebuklą!