Kultūros kompasas
 Londonas: emigrantų, nemokamų muziejų ir metro knygų skaitytojų miestas (II dalis)
Ieva Belickienė

Praėjusią savaitę skaitėte pirmąją įspūdžių Londone dalį. Šiandien tęsiu savo pasakojimą. Penktą dieną iš pat ryto nuvažiavome prie Vestminsterio abatijos. Tai nuostabaus grožio (tiek iš išorės, tiek iš vidaus) gotikinis vienuolyno bažnyčios pastatas, tradicinė Anglijos karalių karūnavimo ir laidojimo vieta. Išties, kur bežengsi žingsnį, užminsi ant antkapinio akmens su kokio nors Anglijos istorijai svarbaus žmogaus mirties data. O visose koplytėlėse ir net praėjimuose gausu sarkofagų su ten palaidotų karališkųjų atstovų ir didikų skulptūromis. Abatijoje galima išvysti ir sostą, kuriame nuo 1308 metų karūnuojami visi Anglijos monarchai.

Skaityti daugiau
 Londonas: emigrantų, nemokamų muziejų ir metro knygų skaitytojų miestas (I dalis)
Ieva Belickienė

Kai paklausiu žmonių apie geriausias jų atostogas, visi jas įsivaizduoja be galo skirtingai: vieni renkasi poilsį prie vandens, kiti nemėgsta gulinėti ir mieliau renkasi aktyvias pažintines keliones, lanko miestus, muziejus ir grožisi architektūra, o dar kitiems – prie širdies arčiau gamtos stebuklai. Nors aktyviai keliauti pradėjau vos prieš metus, regis atradau savo mėgstamą kelionių formatą. Praėjusiais metais taip pavyko susiplanuoti atostogas Italijoje (kelionės įspūdžiai Nr.1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4), panaši išėjo ir šios vasaros kelionė į Didžiąją Britaniją. Vieną savaitę praleidome šurmuliuojančioje Anglijos sostinėje Londone, kitą – nuomotu automobiliu važinėjome po žaliąsias Škotijos kalvas ir slėnius. Žinoma, aš tikrai nieko prieš pabimbinėti paplūdimyje su gera knyga, tačiau, keliaudama svetur, noriu pasisemti kiek įmanoma daugiau įspūdžių. Taigi, kaip man sekėsi Londone?

Skaityti daugiau
Trispalvė, www.keturivejai.lt nuotr. Himnas po vieną neskamba!
Ieva Dirmaitė

Himnas neskamba po vieną. O Tu ar prisidėjai savo balsu, kad pasaulis mus išgirstų?

Skaityti daugiau
 Džema Boveri: seksuali prancūziška komedija, atiduodanti duoklę Gustavui Floberui
Ieva Belickienė

Turbūt nerasime žmogaus, kuriam nepatiktų prancūziškos romantinės komedijos. Jos tokios lengvos, mielos, šiek tiek intriguojančios ir visiškai atpalaiduojančios. Jų siužetas paprastai sukasi apie subtilius žmonių jausmus, keblokus tarpusavio santykius ir į širdis pasibeldusią meilę. Kas galėtų būti geriau, kai norisi pailsinti po darbų pavargusią galvą? Štai vieną vakarą su drauge apsilankiau kino teatre „Pasaka“, kur kartu išsirinkome filmą „Džema Boveri“, Lietuvoje pirmą kartą pristatytą 20-ojo Tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris 2015“ metu.

Skaityti daugiau
www.bilietai.lt nuotr. Širdgėla - jausmas, dvi moteris sujungęs atleidimo saitu
Ieva Dirmaitė

Peiliai, du scenos vidury tįsantys vyrų kūnai, ašaros, našlė motina ir, žinoma, mergina ir jos vieniša meilė - taip trumpai galėtume apibūdinti jauno ir talentingo lietuvių režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus kūrinį „Kruvinos vestuvės“, žiūrovų teismui pirmą kartą atiduotą 2014-ųjų sausį.

Skaityti daugiau
 „Adelainos amžius“: kai du žmonės negali kartu pasenti, meilė tėra širdgėla
Ieva Belickienė

Ką atsakytumėte, jeigu kas nors jūsų paklaustų, ar sutiktumėte niekada daugiau nesenti ir gyventi amžinai? Turbūt nesusimąstę sušuktumėte „taip!”, tačiau, ar tai tikrai būtų taip puiku? Žinoma, turėdami visą pasaulio laiką, galėtumėte daug ką sužinoti, daug ko išmokti, netgi apkeliauti visą pasaulį, bet juk nuolat būtumėte vieniši. Visi sutikti jums brangūs žmonės, draugai, mylimieji, vaikai paliktų šį pasaulį ir kartu paliktų jus. Anksčiau ar vėliau, gyvenimas netektų prasmės, nes nebūtų su kuo viskuo dalintis, neliktų priežasties, dėl ko stengtis. Tokia yra prieš porą savaičių kino teatruose pasirodžiusios Lee Toland Krieger režisuotos romantinės dramos „Adelainos amžius“ pagrindinė mintis.

Skaityti daugiau
teatras.lt nuotr. Scenos didvyriai iš „Didvyrių aikštės“
Aistė Valiauskaitė

Teatras man patinka, bet jei reikia įvardinti mėgstamus dalykus, jo nepaminiu. Manau, kad į teatrą einu per retai. Renkuosi labai atidžiai - jei apie spektaklį puikiausi atsiliepimai, man visiškai tinka spektaklio laikas, ne per ilga trukmė, tada žiūrėsiu. Tačiau kadangi seniai nebuvau buvusi teatre, ilgai nedvejojusi sutikau su šeimos pasiūlymu nueiti į kažkokį man negirdėtą spektaklį.

Prieš eidama vis dėlto nusprendžiau pasigooglinti, kur einu. Teatras.lt komentarai negeresni nei Delfi, esą speaktaklis blogiausias, kokį vienas komentatorius yra matęs, o kitas aiškina iššvaistęs 4 valandas savo gyvenimo. Labiau negu „iššvaistė“ mane išgąsdino žodžiai „4 valandos“. Bet bilietai jau buvo nupirkti...

Skaityti daugiau
divergent.wikia.com Kodėl „Insurgentė“ yra „Haris Poteris“?
Aistė Valiauskaitė

Mėgstu tuos tikrai gerus filmus, kurie ilgai lieka galvoje ir verčia pamąstyti. Mėgstu komedijas, kai juokiesi iki ašarų. Mėgstu pigius romantinius filmus, kuriuos pažiūri, pasišypsai ir geriausiu atveju prisimeni filmo pavadinimą, nes turinys juk visų jų vienodas. Mėgstu ir tokius filmus, kurie dviem valandoms prikausto prie kėdės ir neleidžia mirksėti, kad tik nieko nepraleistum, o pagrindiniai herojai įkvepia ruoštis tokioms rungtims, kurias realiame gyvenime gali pasiūlyt tik koks Vilnius Challenge. „Insurgentė” – vienas patenka į paskutinę kategoriją.

Skaityti daugiau
Cala Goloritze, www.keturivejai.lt nuotr. Gražiausių Sardinijos paplūdimių (ir ne tik) medžioklė
Ieva Belickienė

Štai ir įpusėjo pirmasis pavasario mėnuo, o vitaminų ir saulės šviesos išsiilgęs mūsų organizmas, palūžęs ima reikalauti poilsio. Dažniausiai – viruso ar peršalimo pagalba kelioms dienoms paguldo mus į patalą. Dar mes labai mėgstame pakankinti save socialiniuose tinkluose apžiūrinėdami draugų paviešintas nuotraukas iš egzotiškų šalių. O tada, desperatiškai ieškodami idėjų artėjančioms vasaros atostogoms, klaidžiojame po kelionių agentūrų internetinius puslapius. Pelnyto poilsio laukti būtų kur kas lengviau, jei jau dabar nuspręstumėte, kur norite nukeliauti ir po truputį pradėtumėte viską planuoti. O aš turiu jums vieną idėją, kuri gali tapti puikiu sprendimu šią vasarą.

Skaityti daugiau
brazenwoman.com „50 pilkų atspalvių“: tik nepapilkėkit nuo pykčio
Aistė Valiauskaitė

Nesu didelė pilkos spalvos gerbėja. Specialiai pasižiūrėjau, kad spintoje turiu lygiai 2 pilkus drabužius. Tikrai ne 50 atspalvių. Supantama, suku link „50 pilkų atspalvių“. Taip, mačiau filmą. Ne, knygos rankose laikius nesu (kompiuterio ekrane taip pat ne). Iki filmo mano vienintelė pažintis su knyga buvo Youtube iššūkių žiūrėjimas, kai komikai bandydavo paskaityti puslapį iš knygos nesijuokę, bent jau aš klausydama verkiau iš juoko ir liūdesio, kad tokia knyga pasiekė leidyklas ir knygynus. Į filmą eiti nebuvau didelė entuziastė, bet suveikė nepaliaujami rašiniai internete, kurie kiekvieną tada dar būsimo filmo detalę atskleisdavo lyg pasaulinį įvykį, o nekentėjai vis rašė „ir kas gali žiūrėti šią tragediją?“. Pažiūrėjau.

Skaityti daugiau
1
2
3 4