Nesu didelė pilkos spalvos gerbėja. Specialiai pasižiūrėjau, kad spintoje turiu lygiai 2 pilkus drabužius. Tikrai ne 50 atspalvių. Suprantama, suku link „50 pilkų atspalvių“. Taip, mačiau filmą. Ne, knygos rankose laikius nesu (kompiuterio ekrane taip pat ne). Iki filmo mano vienintelė pažintis su knyga buvo Youtube iššūkių žiūrėjimas, kai komikai bandydavo paskaityti puslapį iš knygos nesijuokę, bent jau aš klausydama verkiau iš juoko ir liūdesio, kad tokia knyga pasiekė leidyklas ir knygynus. Į filmą eiti nebuvau didelė entuziastė, bet suveikė nepaliaujami rašiniai internete, kurie kiekvieną tada dar būsimo filmo detalę atskleisdavo lyg pasaulinį įvykį, o nekentėjai vis rašė „ir kas gali žiūrėti šią tragediją?“. Pažiūrėjau.

Disclaimer: tai – ne visai recenzija, daugiau pastabos tiems, kurie arba nežino, kas tie atspalviai ir kaip filmą vertinti, arba aiškina, kad pažiūrėjo blogiausią savo gyvenimo filmą.

Apie ką filmas? Mergaitė Anastasija Steele vietoj draugės eina imti interviu iš 27-erių milijardieriaus Chistiano Grėjaus. Vienas kitam patinka. Pradeda bendraut. Jis pasirodo esantis nuo vaikystės problemų turintis sado-mazo mėgėjas.

Kas nepraslydo pro akis?

Pelenė – Mari Mar – mėmė. Tokia istorija, kai paprastutė mergaitė sužavi turtuolį-gražuolį (princą) žinoma nuo Pelenės laikų, modernesniais laikais ją pakeitė telenovelės. Tačiau ši Pelenė bent filmo pradžioje labai ištampo nervus savo mėmiškumu. Taip, suprantu, kad čia tie pilki atspalviai, bet kiek pilka gali būti ta mergaitė? Kai jos paklausia, ko ji nori gyvenime, atsakymo ji kaip ir neturi, jau nekalbant apie jos balso toną, kuris net nežinant, kas toliau įvyks filme, gali būti apibūdintas kaip „Nuolankioji“.

Taip, suprantu, kad čia tie pilki atspalviai, bet kiek pilka gali būti ta mergaitė? Kai jos paklausia, ko ji nori gyvenime, atsakymo ji kaip ir neturi, jau nekalbant apie jos balso toną, kuris net nežinant, kas toliau įvyks filme gali būti apibūdintas kaip „Nuolankioji“.

Suprantama, romantinė pasakėlė lieka pasakėle, bet pirmas dalykas, kuris man pasirodė be galo keistas – kodėl susirgusi žurnalistė į interviu siunčia kambariokę, kuri (kaip matėsi iš interviu) niekada nėra ėmusi jokio interviu? Panašu, kad K. Grėjus – toks žmogus, su kuriuo lengvai interviu nesusitarsi, todėl elgtis reiktų profesionaliau. Jei jau žurnalistės negali pakeisti kita žurnalistė ir reikia siųsti literatūros studentę, jai bent jau reiktų papasakoti, pas ką ji važiuoja.

27-erių milijardierius, kuriam priklauso tokia kompanija, turėtų dirbti po kokias 10 – 12 valandų per dieną. Panašu, kad jis nedirba net nuo 8 iki 17 val. Na, žinoma, filmas būtų neįdomus, jei visą laiką rodytų darboholiką, kuris dieną dirba, naktį miega, bet man asmeniškai tikrai kilo mintis, kaip jo įmonė dar nebankrutavo.

Suprantu, kad yra žmonių, kuriems sunku rodyti emocijas, bet kad kartu (ypač filme) susieitų du žmonės, kurie atrodo visai neturi emocijų, nežinau, ar buvau mačiusi. Išskyrus pabaigos ašaras, ko gero, didžiausia emocija buvo girta Anastasija (Nastė). O šiaip nei skardaus juoko, nei šypsenų nuo ausies iki ausies. Net kai Kristijanas parodo savo žaidimų kambarį, Nastės veidas nepasikeičia. Na, taip – Pilkoji.

Grėjus keistas. Jis uždraudžia Nastinkai vartoti alkoholį, bet pats vis vaikšto su taure vyno. Grėjus aiškina, kaip jis ne tas bičas, kuris veliasi į rimtus santykius, bet vedasi Anastasiją vakarienės pas mamą.

Nastė keista. Grėjus įeina pas Nastę į namus, ji net nenustemba, kokiu būdu jis galėjo patekti į vidų.

Vietoj išvados

Šiaip tai – romantinis filmas su keistesniais siužeto pokyčiais. Tokio lygio filmai išleidžiami į rinką daug kartų per metus. Nesuprantu vieno, kodėl tiek pasipiktinimo kilo dėl šio? Gal pykstama tik dėl nuogybių? (O jų pabrėžčiau net nėra tiek jau daug, kad būtų galima pykti). Buvo daug filmų, kurie rodė daug intymesnes scenas, tačiau kadangi apie juos nebuvo tiek kalbėta, praėjo nesulaukę didesnio „kritikų“ dėmesio.

Oskarų aktoriai ar režisierius tikrai negaus, bet juk tokie filmai ne apdovanojimams, o milijonams surinkti kuriami. Negi buvo tokių, kurie tikėjosi, kad tai bus fantastiška iki širdies gelmių sukrečianti istorija? 

Man filmas visai nieko. Jis tikrai geresnis už didelę dalį romantinių nesąmonių. Knygų greičiausiai skaityti nesugalvosiu, bet kitas filmo dalis tikrai pažiūrėsiu.

Nesuprantu vieno, kodėl tiek pasipiktinimo kilo dėl šio? Oskarų aktoriai ar režisierius tikrai negaus, bet juk tokie filmai ne apdovanojimams, o milijonams surinkti kuriami. Negi buvo tokių, kurie tikėjosi, kad tai bus fantastiška iki širdies gelmių sukrečianti istorija?

Rekomenduoju, jei norisi kažko baisiai lengvo, jei vaikystėj svaigot nuo muilo operų, jei užtenka, kad filme būtų gražių žmonių, jei filmo gerumas priklauso ir nuo gero garso takelio.

Nerekomenduoju, jei svarstote, kas atsiims šių metų Oskarus, jei esat baisiai rimtai nusiteikę ir negalėsit pasijuokti iš didžiosios dalies filmo.