Pamenate, prieš keletą metu, rodos, kur beeitum, nuo Vilniaus gatvėse esančių sienų ir objektų didelėmis raidėmis rėkdavo užrašas „Solomon“? Kažkas skelbė šiam sienų dailininkui karus, netgi surinko palyginus solidžią pinigų sumą, kad pasipelnyti ištroškę, bet akyli miesto gyventojai sureaguotų į miestą darkančio tepliotojo darbus ir padėtų nustatyti tamstą Inkognito. Pastangos, panašu, buvo bergždžios – Solomono tapatybė vis dar neatskleista.

Tačiau jo pseudonimo plitimas irgi patiria nuosmukį, naujų priminimų apie save lyg ir negirdėti, liko tik senieji užrašai, iš kurių vieni jau uždažyti, o kiti reklaminiais plakatais užmaskuoti. Gal išaugo vandališkus marškinius ir apsivilko pilietiškus?

Tačiau Vilniaus erdvėse apstu visai akį džiuginančių ar stebinančių užrašų, kurie turi idėją. Pamatai, perskaitai ir susimąstai, kad šitais keliais žodžiais daugiau norėta pasakyti. Arba tai yra netgi puikus sienos anonsas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti statiškas, bet iš tiesų netgi labai dinamiškas. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus siena Užupyje skelbė, kad netrukus bus perdažyta, o būdas apie tai pranešti buvo gana šmaikštus. Tiesa, šiandien šio užrašo neliko, bet ir siena, matyti, kosmetinio remonto susilaukusi.

Pakilus į Bokšto gatvę ir ja einant bastėjos pusėn, kairėje jus pasitiks naujas užrašas. Mintys dvi, perskaičius šį užrašą: atėjo penktadienis ir studentai, o galbūt ir ne tik jie, pasitiks savaitgalį su šia dilema, arba teks pereiti visus devynis Dantės pragaro ratus, kol pasijusi geriau. Kiekvienam savo.

Štai visai netoli „Artistai Pub“ Šv. Kazimiero gatvėje yra įamžintas žmogaus nusiteikimas. Ir, turiu pastebėti, tikrai ryžtingas. Tik vėlgi gali būti suprastas dvejopai. „Pjausim iki ryto!“, – su tokiu šūkiu tai gali ir į karą eiti.

Boksto g.   Pjaunam
Užrašas Bokšto gatvėje   Užrašas Šv. Kazimiero gatvėje

Graži Bernardinų gatvelė, ko gero, turi savo etatinius rašeivas. Tačiau spalvotame raidžių ir simbolių chaose gali pamatyti visai gerą mintį ir dar geresnį jos autorių – ŽMOGUS. Sakoma, kai internete rašome ką nors didžiosiosmis raidėmis, tai suprantama kaip rėkimas. Štai ir prašom, siena į jus rėkia, o jus kartais, nuleidę galvas, pratipenate gatvele ir neišgirstate anonimo palikto pagalbos šauksmo. Visgi klausimas pamąstymui: o ką jūs darote, kai jums liūdna?

                                                Bernardinu gatve  
  Užrašas Bernardinų gatvėje  

Kitas smagus ir optimistiškas užrašas Vilniaus erdvėse pasitiks kiekvieną dviratininką, kuris su vėjeliu lėks nuo Balto tilto per šviesoforą Lukiškių aikštės pusėn. Man šis užrašas, atrodo, kad šypsosi. Pasiūlymas irgi puikus – užkalbinti atsitiktinumą. O kodėl nepabandžius, galbūt atsitiktinai užkalbintas žmogus į jūsų gyvenimą įneš naujų vėjų ir idėjų? Nesikuklinkit ir užkalbinkit! Verta, nes smagu, nauja ir nekasdieniška. Šokite iš tos rutinos kelnių. P.S. O jei užkalbinsite pačią Fortūną?

                                                 Baltas tiltas
  Užrašas prie Balto tilto (pre sankryžos)

Tiesa, neseniai teko važiuoti pro šį užrašą ir jis dabar šiek tiek nuliūdęs, nes vėlgi kažkam niežtėjo rankos pademonstruoti savo slavišką žodyną viešai. Pademonstravo. Ir dabar kiekvienam, norinčiam užkalbinti atsitiktinumą, dar yra pasiūlymas su krypties nuoroda...

Nepaisant visa griaunančių rankos mostų, Vilniaus miesto erdvės į mus prabyla naujais žodžiais. Tai bandymas prabilti į savo rūpesčius paskendusį gatve einantį praeivį. Pasiūlymas kiekvienam – atraskime savo geriausio – Oho! – miesto erdves iš naujo. Juk nekainuoja nė grašio, tik reikalauja atradėjo nusiteikimo ir truputį darbo kojoms. Arba rinkitės du ratus.

                                                  Vilnius
  Užrašas Žalgirio gatvėje