Galbūt šis straipsnis yra kiek pavėluotas, mat šios vasaros liko vos viena savaitė ir dauguma muzikos festivalių jau praėjo, tačiau vienintelis festivalis, kuriame dalyvauju jau šeštus metus iš eilės, dar laukia manęs paskutinį rugpjūčio savaitgalį. Kalbu apie alternatyvios ir neo folkloro muzikos festivalį „Mėnuo Juodaragis“. Save labiau priskiriu prie populiariosios muzikos mėgėjų. Na, pavyzdžiui, indie rokas yra visiškai pakankamas rokas mano ausims. O štai šiame festivalyje vyrauja kiek sunkesnė muzika, labiau skirta pakratyti ilgaplaukes galvas ir barzdas. Tad kodėl aš ten važiuoju? Mano atsakymas – dėl atmosferos ir žmonių. Ten visuomet sklando kažkokia taiki ir jauki nuotaika, o festivalio dalyviai – kultūringi ir ramūs. Kitaip tariant, Juodaragyje per galvą iš alaus butelio tikrai negausi ir besišlaistančių girtuoklių nepamatysi.

Bet kaip ir visuose vasaros muzikos festivaliuose, trunkančiuose kelias dienas, festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ taip pat tenka nakvoti palapinėje. Visi, kas mane pažįsta, žino, kad žodis „palapinė“ man prilygsta keiksmažodžiui. Mat mano šeimoje niekada nebuvo stovyklaujama, kiek save atsimenu, visuomet išvykę nuomodavomės kambarį arba visai atsisakydavome nakvynės ne namie. Tačiau likimas lėmė, kad didelė dalis mano draugų ir pažįstamų labai mėgsta miegoti gamtoje, tad, norėdama pritapti, stengiuosi kartu su visais dalyvauti išvykose su nakvyne. Miegoti palapinėje, susisukus į miegmaišį visai jauku, juolab, kad aš ir namie patalynę sulankstau į voką ir tik tada įsirangau miegoti. Tačiau mane labiausiai baugina rytas, kai iš palapinės turiu išlįsti tokia, kokia pabudau, be tarpinės stotelės vonioje. Dabar tai yra vienintelis dalykas, vis dar keliantis diskomfortą, tačiau anksčiau savo kailiu turėjau susidurti su kitais įvairiais sunkumais, kad suprasčiau, kad patogiai išsimiegoti gamtoje reikia tam tikrų įgūdžių ir investicijų.

Kaip dainavo Kelly Clarkson, „what doesn‘t kill you makes you stronger“ (liet. kas tavęs nenužudo, padaro tave stipresniu), tad ir aš, žingsnis po žingsnio, stengiuosi įveikti savo „priešą“, įsigydama naujos amunicijos. Tvirtai tikiu, kad tikrai ne visi yra apsigimę stovyklautojai, ir kad kažkur yra mano likimo draugų, kuriems ir skiriu šiuos patarimus, kaip išgyventi gamtoje arba šiuo konkrečiu atveju, muzikos festivalyje. Aš nebūčiau aš, jei prieš ruošdamasi išvykti nesusidaryčiau daiktų sąrašo, tad ir jums rekomenduoju tai padaryti. Taip bus ramu, kad nieko nepamiršote, ir, kad neprisikrovėte per daug. Apie tai, kaip sėkmingai susidėti tik reikalingiausius daiktus, jau rašiau straipsnį, kurį rasite čia.

O dabar padėsiu jums pradėti tą sąrašą pildyti. Čia keli punktai, kurie turėtų atsidurti jūsų sąrašo pradžioje, nes be jų tikrai neišsiversite, jei esate prie patogumų pripratęs asfalto vaikas, kaip aš.

1. Kokybiška palapinė. Kai oras puikus, greičiausiai tiks ir paprasčiausias tinklelis nuo vabzdžių, tačiau tik per stiprų lietų ir vėją atsiskleis visi jūsų medžiaginio namelio privalumai ir trūkumai. Turbūt vienas nemaloniausių scenarijų – liūtis, užklupusi naktį, kuomet ant nosies pradeda kapsėti pro stogą prasisunkiantis vanduo, skubėjimas palapinę apkloti polietilenu, ir rytas, kai saulė kurį laiką čirškina jus, kaip kalakutą kepimo rankovėje, o jūs atsikeliate beveik nebeturėdami kuo kvėpuoti ir permirkę nuo prakaito. Patikėkite, gera palapinė – tikrai verta investicijų. O pirkdami ne sezono metu, galite gauti neprastų nuolaidų.

2. Čiužinys. Kartą miegojau tik ant žemės patiesto kilimėlio, skirto sulaikyti nuo žemės sklindantį šaltį. Kitą dieną pabudau manydama, kad mane naktį kažkas sumušė, ir aš kažkaip sugebėjau nepabusti. Tad pagailėkite savęs ir, jei turite galimybę, būtinai vežkitės pripučiamą čiužinį. Na, bent jau tą, kuris skirtas plūduriuoti ant vandens.

3. Pripučiama pagalvė. Taip pat būtinas atributas, jei nenorite nusilaužti sprando. Žinoma, aš mielai vežčiausi savo 40 x 60 cm „Dormeo“ džiaugsmą, bet, deja, ji sveria turbūt tiek pat, kiek mano kuprinė, tad tenkinuosi ir pripučiama. Kitas sprendimas – pagalvės užvalkalas, į kurį nakčiai galite sukišti savo drabužius. Jis irgi puikiai atstoja pagalvę.

4. Šiltas miegmaišis. O, čia skaudi tema. Bet reikia ryžtis apie tai prabilti viešai... Juokauju. Bet tada nebuvo juokinga. Kalbu apie vieną šaltą naktį festivalyje „Mėnuo juodaragis“ prieš kelis metus. Pradėsiu nuo to, kad temperatūra siekė vos 8 laipsnius šilumos. O tuo metu turėjau paprastą pigų miegmaišį, kuris puikiai tarnauja, kai iš esmės gali miegoti ir be jo, tačiau visai nešildo. Tad, atėjus nakčiai, šiltai apsirengiau, apsimoviau kojines, užsisegiau miegmaišyje iki nosies, ir supratau, kad mane vis vien krečia drebulys ir niekaip negalėsiu užmigti. Tuomet apsirengiau storą megztinį su kapišonu, jį užsimaukšlinau ant galvos, ant kojų užsimečiau striukę, į miegmaišį įkišau ir galvą, tačiau mane vis vien purtė šaltis. Tuo metu mano mylimiausias kuo ramiausiai miegojo šalia, pusiau atsisegęs miegmaišį ir net iškišęs ranką, kad nebūtų per karšta miegoti. Bet jis niekada neturėjo problemų su šalčiu. Kaip ir reikėjo tikėtis, kitą dieną jaučiausi labai nekaip: miegojusi vos porą valandų ir galimai karščiuojanti. Po to karto supratau, kad miegmaišiui geriau netaupyti. Dabar turiu žieminį, kuriame turėčiau komfortiškai išsimiegoti net esant 1 laipsniui šalčio, o nesušalti esant net 24 laipsniams šalčio. Man, kaip šaltakraujui gyvūnui, toks miegmaišis įprastą vasaros naktį – pats tas. Kad būtų maloniau miegoti, įsigijau ir medvilininį įvalkalą, kuris prideda net porą laipsnių šilumos.

5. Akių raištis. Labai mėgstu miegoti visiškoje tamsoje, tad akių raištį kartais naudoju net namie. Palapinė, kad ir kokia tamsi būtų, negarantuoja aklinos tamsos, o ir ryte nesinori nubusti vos prašvitus, tad šis išradimas yra puikus sprendimas tiems, kuriems , kaip ir man, visi miegai išgaruoja, jei miegoti tenka šviesesnėje aplinkoje.

6. Ausų kištukai. Dar vienas privalomas atributas festivalyje, kuriame naktį ramybės neduoda tolimi koncerto garsai, vaikų verksmas (kai kurie festivalio dalyviai atvažiuoja su kūdikiais ir netyčia gali tapti kaimynais), šunys ar knarkiantis draugas iš gretimos palapinės. Aš negaliu užmigti net tada, kai gretimame kambaryje už sienos kas nors žiūri televizorių ar tyliai šnekasi, tad ką kalbėti apie festivalio triukšmus. Kad miegočiau ramiai, įsigijau minkštus ausų kištukus iš poliuretano putos. Su jais patogu miegoti, nes nespaudžia, bet sudėtinga įsidėti ir jie linkę iškristi iš ausų. Šį festivalį ketinu išbandyti kitokius kištukus, kurie stebėtinai puikiai blokuoja garsus, puikiai laikosi, bet gali spausti, kai priglaudi ausį prie pagalvės.

7. Termo apranga. Niekada anksčiau nesusimąsčiau, tačiau kartą išsiaiškinau, kad miegmaišyje negalima miegoti nuogam, tačiau apsirengti kalną drabužių yra dar didesnė blogybė. Kodėl? Miegmaišis sulaiko mūsų kūno išskiriamą šilumą, o tarp mūsų ir miegmaišio susidarantis šilto oro tarpas yra tai, kas palaiko optimalią temperatūrą ir neleidžia sušalti naktį. Jei storai apsirengiame, to šildančio oro tarpo beveik visai nelieka, kūną spaudžiantys rūbai pablogina kraujo cirkuliaciją, todėl šąlame, o jei vis dėlto pradedame prakaituoti, drėgmė susilaiko miegmaišio viduje, atvėsta ir pasidaro dar šalčiau. Taigi, geriausias sprendimas yra termo apranga iš merino vilnos. Ji šilta, bet lengva, patogi ir nespaudžianti.

8. Guminiai batai. Kai oras puikus, avalynė visiškai nesvarbi, galima nors basomis po pievą laigyti. Tačiau, taip pasiseka ne visuomet, ypač tada, kai festivalis vyksta vasaros pabaigoje ir po truputį atslenka rudeniški lietūs. Tam, kad drąsiai žingsniuotumėte per pažliugusį ir purviną taką link lauko tualeto, turėkite guminius batus. Jie pravers vaikštant ir po rasotą pievą, o įsimovus vilnones kojines, jie tampa visai neblogais batais, kai pasidaro vėsu trypčioti klausantis vakarinio koncerto.

9. Striukė. Apsisaugoti nuo lietaus galima ir paprastu polietileno apsiaustu, bet aš nusprendžiau investuoti į daugkartinio naudojimo drabužį. Nusipirkau kokybišką striukę, kurios neperpučia vėjas, neperlyja lietus, kuri turi patogų kapišoną, netrukdantį matyti vaizdo šonuose, ir greitai džiūna.

10. Šiltukai. Tai yra beveik taip pat gerai, kaip didžiulis puodelis karštos kakavos su zefyriukais. Tiesa, jo negali išgerti, bet karštas išlieka tikrai ilgiau, net pusantros valandos. Iš tiesų, tai niekuo neypatingas plastikinis maišelis, užpildytas gelio. Paspaudus metalinį mygtuką, gelis kristalizuodamasis išskiria šilumą, kuria galite mėgautis įsidėję šiltukus į kišenes, pirštines ar tiesiog laikyti rankose. Jais galima prieš miegą sušildyti sustingusias pėdas, jei vilnonės kojinės nebepadeda.

Žinoma, čia tikrai ne visi reikalingiausi daiktai, bet aš neabejoju, kad drabužių, maisto, higienos reikmenų ir mini vaistinėlės jūs ir taip nepamiršite. Tikiuosi, kad mano patarimai jums buvo naudingi ir kitų metų vasaros festivaliams ar išvykoms į gamtą jūs jau būsite pasiruošę.