Visažinis ir viską menantis – tokius epitetus dažnai gauna internetas. Panašūs žodžiai tinka ir socialiniams tinklams, ypač Facebookui, kuris ne tik atsimena, ką darėt aną vasarą, bet ir ką darėt šią žvarbią gruodžio dieną prieš 4-erius metus. Kasdien „On this day“ puslapis pasako, apie ką sukosi visos mintys – o apie ką jos sukasi dabar, matant tuos prisiminimus?

1. Kur buvo mano privatumas?

Lygiai 4-erius prieš metus ant mano sienos draugė klausė, ką manau apie naujausią „Gossip Girl“ seriją, ar tikiu, kad mūsų mylimiausias veikėjas žus. Kita taip pat viešai manęs ant sienos klausė, kaip man sekasi rašyti esė.

Bandau prisiminti, ar tada neegzistavo FB žinutės? Žinoma, egzistavo, bet kažkodėl tai reikėjo rašyti viešai, kad visi matytų diskusiją apie „Gossip Girl“ ir tai, kad esė baigiau rašyti anksčiau (cha!).

2. Aš jį/ją turiu drauguose?  

Iš tikrųjų, tai Facebooko prisiminimai yra puikus būdas sutrumpinti draugų sąrašą! Tiksliau, tas sąrašas sutrumpėja, jei su „draugu“ neturi jokių prisiminimų, išskkyrus vieną – kažkada tapote draugais FB. Jei pamatai, kad turi draugą 7-erius metus, niekada su juo/ja nekalbėjai FB, kažin ar sveikintumeisi gatvėje (kažin, ar atpažintum gatvėje), o jis/ji nerašo itin intriguojančių įrašų, kuriuos verta skaityti, gal ir neverta jį laikyti tarp draugų.

3. Ir ką aš tada galvojau?

Kai norisi daryti va taip:

 Tumbrl.com

Jei Facebookas sugalvoja priminti ką nors, ką rašiau prieš kokius 5-erius metus, dažnausiai apima svetima gėda. Tik tiek, kad ji neturėtų būti svetima, nes įrašą prieš penkmetį rašiau pati, kaliau klaviatūrą tais pačiais pirštais, kuriais rašau dabar. Pavyzdžius pateikti netgi gėda, bet juk tikslai edukaciniai.

2009 m. rašiau, kad „esu kaip niekada pasimetus“. Kodėl? Pirmiausia, supratimo neturiu, kas įvyko, antra, labai ryškiai reikėjo, kad viešai kažkas paklaustų, tai kas gi man nutiko.  Taip pat ryškiai nesupratau, ką reiškia šypsenytės – sudėtos prie kiekvieno įrašo, dažnai ne po vieną. „Vis dėlto dirba;D“ rašiau tais pat 2009 m. O kodėl? Juk tai niekam nieko nepasako? O kodėl tai juokinga? Pasikartosiu, bet:

Paris Tuileries Garden Facepalm statue

 

Tada imi ir supranti, kad visko tikrai neatsimeni ir visai neblogai, kad tai atsimena Facebookas.

4. Cha! Aš jau tada buvau protinga(s)/ puikiai leidau laiką!

Ima ir pasitaiko tokių įrašų, kuriuos pakartotum ir šiandien. Dažniausiai tai nuoroda į kokį protingą straipsnį, kurio šiandien jau nepameni. Pasirodo, prieš 5-metį skaičiau „The Guardian“ straipsnį, kuris įdomus ir šiandien. Pasirodo, ir dainų/filmų/įžvalgų anksčiau pasitaikydavo ne visai prastų.  O jei išlenda nuotraukos iš senų kelionių, imi ir supranti, gera buvo ta jaunystės pradžia!

5. Tai buvo taip seniai?

Tai, ko gero, dažniausia mintis, kurie kyla atsidarius „On this day“. Universiteto geriausių draugų nemačiau 2-ejus metus? Su geriausia drauge susipažinau prieš 8-erius metus? Prieš metus jau buvau atidariusi čiuožinėjimo sezoną? Tada imi ir supranti, kad visko tikrai neatsimeni ir visai neblogai, kad tai atsimena Facebookas.