P.S. Mielos blogo bendraautorės, Ievos, 60 procentų mūsų skaitytojų yra iki 34-erių metų. 40 procentų – vyresni. Yra nemaža tikimybė, kad po šito įrašo neteksim tų 40 procentų. Atsiprašau.

 P.P.S. kaip visada, yra išimčių iš taisyklės. Čia kalbama apibendrintai apie daugumą.

 Į savo močiutę esu pripratinta kreiptis „jūs“, taip pat kreipdavausi ir į senelį. Kai tai darai nuo vaikystės, tai atrodo labai įprasta. Kiekvienas „dėdė“ ar „teta“ buvo viršesnis, protingesnis ir visoks –esnis. Netyčia išsprūdęs „tu“ nuskamba kone kaip įžeidimas. Suprantama, vyresnis žmogus tradiciškai turi daugiau gyvenimiškos išminties. Tačiau ar kartais pats nesijaučia išmintingesnis vien dėl to, kad pase gimimo metai yra ankstesni?

 Dabartinis jaunimas nėra blogas. Tai – nėra tie besikeikiantys paaugliai, kuriuos keikia prie laiptinių susėdę senukai. Tai nėra ir tie, kurie tingi dirbti, nesimoko (bet ir į kariuomenę neis, nes ne prestižas). Man dabartinis jaunimas yra tie, kurie rimtai dirba ir netingi, po darbo netingi užsiimti savanoriška veikla, tie, kurie mokosi (nebūtinai universiteto suole, bet, pavyzdžiui, mokosi iš savo klaidų), tie, kurie daro viską, kad tobulėtų.

Labai džiaugiuosi, kad darosi įprasta ir vyresnius žmones „tu‘inti“. Tačiau kai kurie išgirdę „tu“, matyt, iškeiktų daug nepagarbesniais žodžiais nei draugiškas kreipinys „tu“.  

Labai džiaugiuosi, kad darosi įprasta ir vyresnius žmones „tu‘inti“. Tačiau kai kurie išgirdę „tu“, matyt, iškeiktų daug nepagarbesniais žodžiais nei draugiškas kreipinys „tu“. BET vadinimas vardu ir kreipinys „tu“ nereiškia, kad tu negerbi žmogaus. Tai reiškia, kad galit drąsiai betarpiškai bendrauti ir gerbiat vienas kitą.

 Visiškai suprantu, kad 20-metis neturėtų 60-mečiui sakyti „tu“ ir išimčių yra, bet vis dėlto grįžtu prie to, kad ne kreipinys svarbiausia, o vertinimas. Kodėl jei į vadovo postą paskiriamas jaunuolis, vyresnis pasipiktina, kad jam vadovaus koks 30-metis pienburnis? Vadovaus tas, kuris į vyresnį „privalo“ kreiptis „jūs“. O ką, jei tas pienburnis gali daugiau? Ką jei jis yra įgijęs išsilavinimą (ne tik diplomą, bet pabrėžiu – išsilavinimą) puikiame universitete užsienyje? Kas, jei jis turi patirties ir naujų idėjų? Kiek yra vietų, kur 30 metų sėdi tie patys „vyresnėliai“ ir nieko nekeičia, nes ir taip gerai? Tačiau tas jaunas „pienburnis“, matyt, sugadintų patikrintą sistemą.

Kiek yra vietų, kur 30 metų sėdi tie patys „vyresnėliai“ ir nieko nekeičia, nes ir taip gerai? Tačiau tas jaunas „pienburnis“, matyt, sugadintų patikrintą sistemą.

Galima mokytis ir iš jaunesnių už save. Pavyzdžiui, kai kurie dalykai, kuriuos skaitau aš ir skaito mano tėvai, skiriasi. Bet tai nereiškia, kad mes vieni kitiems negalim rekomenduoti, ką verta perskaityti ar bent perpasakoti, kas buvo įdomu. Žinoma, nesijaučiu protingesnė už tėvus ar daugelį kitų vyresnių žmonių. Paradoksas, bet būčiau visiškai kvaila, jei jaučiausi protingesnė.  Tačiau tam ir yra tas pasakymas „dalintis patirtimi“. 

Taigi, mieli vyresnėliai, pagalvokit - gal kartais tie pienburniai irgi turi košės galvoje?